Skara, atlikta šenilo technika

19 psl. / 2284 žod.

Ištrauka

Idėja sukurti skarą kilo pasitarus su dailės mokytoja. Skaros – tautinio kostiumo dalis, kuri iki šiol likus kitų kostiumo dalių „šešėlyje“. Skaros ir skarelės – viena mėgstamiausių ir įvairiausių moterų aprangos dalių bei aksesuarų. Laiko tėkmėje ši puošmena išlaikė tradicinius ir įgavo naujų išvaizdos bei nešiosenos ypatumų. Kintantis kaimo gyvenimo būdas bei nykstanti riba tarp miesto ir kaimo madų atsispindėjo ir skarų nešiojime.
XX a. pradžioje skaros išėję iš mados, šiandien vėl atgimsta. Šiandien karaliauja megztos, nertos kiauraraštės skaros ar šaliai, moterys noriai puošiasi mažomis skarelėmis. Kiekviena skara – savita ir išsiskirianti, derinama prie šventinio drabužio.
Skarų atlikimo technika įvairi. Mano sumanyta skara – Užgavėnių skara, atlikta šenilo technika. Kuriant skarą buvo laikomasi pasirinkto dailės žanro reikalavimų, kūrinys pasižymės autentiškumu. Tai bus tikrai originalus ir autentiškas šios srities kūrinys, nes tokia technika pagamintų skarų neteko matyti.

1.2. Pasirinktos idėjos asmeninis ir socialinis reikšmingumas

Skaros – viena iš viršutinių moters šiltųjų drabužių dalių. XIX a. – XX a. pradžioje skaros buvo žinomos, kaip neatskiriama moterų drabužių dalis, o Dzūkijoje jos ypač plačiai buvo naudojamos. Didžiosiomis skaromis moterys siautėsi eidamos į bažnyčią, ypač į atlaidus, į svečius. Skaromis siausdavosi ne tik žiemą, nuo šalčio, bet ir vasarą vėsesniu oru. Dar iki XX a. pradžios tai buvo svarbi moterų puošmena.
Skaros iki šiol tebenaudojamos renginiuose, mugėse, norint išreikšti ryšį su liaudies tradicijomis. Skarų siautimosi tradicija nepamirštama folkloriniame ansamblyje, dainuojančios moterys siaučiasi per koncertus. Ypač skarų dėvėsena paplito kaip Užgavėnių drabužių elementas. Per Užgavėnes persirengėliai gaubiasi ir rišasi įvairiausiomis skaromis, nešiosenos būdus stengdamiesi iškreipti: rišamasi per juosmenį ar pažastis, sulenkiama kreivai ir netvarkingai. Dažniau dėvimos ryškiaspalvės skaros.


Turinys

  • 1. ĮVADAS
  • 1.1. Kūrinio idėja, idėjos kilmė, sumanymas
  • 1.2. Pasirinktos idėjos asmeninis ir socialinis reikšmingumas
  • 2. KŪRYBINIO DARBO IR KONTEKSTO ANALIZĖ
  • 2.1. Išanalizuoti pasirinkto kūrinio / projekto stiliaus, žanro, technikos kūriniai - analogai
  • 2.2. Apžvelgti pasrininkto dailės objekto meninio sprendimo pavyzdžiai (analogų analizė)
  • 2.3. Sukurto kūrinio technika, forma, stilius, žanras, panaudotos išraiškos priemonės
  • 2.4. Kūrinio kompoziciniai principai, forma, struktūriniai elementai, stilius, panaudotos išraiškos priemonės
  • 2.5. Pasirinkto kūrybos stiliaus ir žanro ištakos, ryšys su pasaulio ir Lietuvos kultūros paveldo žymiausiais atstovais, šiame kontekste įvertintas savasis kūrinys
  • 3. IŠVADOS
  • 3.1. Savi dailės gebėjimai
  • 3.2. Asmeniniai pasiekimai, išgyvenimai, sunkumai ir trūkumai kūrybinio proceso metu
  • 4. INFORMACINIAI ŠALTINIAI
  • 4.1. Literatūra
  • 4.2. Neperiodinė literatūra internete
  • 5. PRIEDAI
  • 5.1. Analizuotų analogų pavyzdžiai
  • 5.2. Idėjos eskizų originalai
  • 5.3. Darbo eigą fiksuojančios fotonuotraukos
  • 5.4. Pabaigto kūrybinio darbo fotonuotrauka

Reziumė

Autorius
teraja
Tipas
Referatas
Dalykas
Dailė
Kaina
€2.21
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 27, 2014
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
19 psl.

Susiję darbai

Koliažas ir jo atlikimo technika

Dailė Prezentacija debesėlis4_
KOLIAŽAS – (pranc.coliage – pripildymas ) tapybos ir grafikos technika, kai paveikslas kuriamas piešiant, spalvinant ir lipdant prie pagrindo popieriaus, audinio ar kitų...