Pirkimo - pardavimo sutarties teisinis reguliavimas

Pirkimo-pardavimo sutartis yra viena iš svarbiausių komercinės veiklos sutarčių, taip pat viena labiausiai paplitusių civilinių sutarčių, kurią sudarius atsiranda teisinis prievolinis pirkimo – pardavimo santykis. Pirkimo-pardavimo sutarties praktinė reikšmė pasireiškia tuo, kad pagal ją perkamo-parduodamo daikto nuosavybės teisė iš pardavėjo pereina pirkėjui. Tai nurodyta LR CK , kuris pirkimo-pardavimo sutartį ir apibrėžia kaip susitarimą, kuriuo pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nu¬statytą pinigų sumą.
Šios temos pasirinkimą lėmė objektyvus poreikis išanalizuoti ir atskleisti Lietuvos Respublikos civilinės teisės pirkimo-pardavimo instituto specifiką bendrųjų pirkimo-pardavimo teisės normų kontekste.

Darbo tikslas: Išanalizuoti pirkimo-pardavimo sutarties teisinį reguliavimą.

Darbo objektas: Pirkimo-pardavimo sutarties teisinis reguliavimas.

Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti pirkimo – pardavimo sutarties sampratą.
2. Išanalizuoti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo teisinį reguliavimą;
3. Išanalizuoti atskiras sutarčių rūšis.

Darbo metodai:
1. Teisės norminių aktų analizė.
2. Lyginamoji analizė.
3. Teismų praktika.