Pasaulio atsiradimo samprata bei pažinimo teorija filosofijoje

Šiame darbe pabandysiu aptarti ir išanalizuoti svarbius klausimus filosofijoje - pasaulio atsiradimą, susikūrimą, bei žmogaus pažinimo teoriją. Šią temą pasirinkau todėl, kad žmonės visuomet domėjosi kaip, iš kur, kada ir kodėl susitvėrė visata ir kaip žmogus pažįsta bei suvokia tą visatą. Be to, mane sudomino, kaip šią, visais laikais „vaikomą" temą, suvokia ir aiškina filosofai.
Pirmiausia apžvelgsiu, kokią pasaulio atsiradimo teoriją mums pateikia Platonas. Geriausiai paaiškinti šią teoriją padės Platono veikalo Timajas analizė. Pasak Naglio Kardelio, Timajo objektas - visa kas, Visybė. Tačiau kaip ribotomis išgalėmis įmanoma kalbėti apie „viską"? Galima parašyti arba viską (apie ką nors), arba (ką nors) apie viską. Mes jau žinome, kad Timajuje rašoma apie viską, vadinasi, lieka „kas nors" - apskliaustoji antrojo alternatyvos nario pusė. Šis „kas nors", „kažkas" apie viską - tai tarsi nežinomas dydis, kurį reikia surasti, tai kažkuris Visybės aspektas, rakursas, kurį privalome aptikti. Platonas Visybę vaizduoja dvejopai - ir kaip rutulį, ir kaip dodekaedrą .