Temperamentas ir jo tipai

Žodis „psichologija“ yra kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių : „psyche“ – siela ir „logos“ - mokslas. Taigi lietuviškai reiškia “sielos mokslas”. Tačiau pavadinimo vertimas nėra pakankamai apibrėžtas mokslui. Psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius , jų dėsnius ir mechanizmus. Mokslas koks jis bebūtų , visuomet reiškia žinių sistemą apie tam tikrą tikrovės sritį. Psichologija – tai žinių sistema apie psichikos reiškinius. Dalis psichinių reiškinių mums yra žinomi iš praktinės patirties. Bendraudami su žmonėmis , jau nuo ankstyvo amžiaus mes pastebime, kad jie, be fizinių savybių ( veido bruožų, kūno konstitucijos, išorinių judesių ir kt.), dar turi atminties, emocijų, mąstymo ir daug kitų vidinio gyvenimo reiškinių, kurių mes negalime nei pamatyti, nei išgirsti.
Pastoviausi psichikos reiškiniai yra vadinami psichinėmis savybėmis. Tai psichinių veiksmų tempų, darbštumo ar tingumo, gabumų ir sugebėjimų, įvairių siekimų ir idealų savybės. Kai kurios šių savybių mažai tesikeičia (pvz. temperamento tipai) per visą žmogaus gyvenimą. Jau V a.pr.m.e. graikų gydytojas Hipokratas ne tik aprašė žmonių temperamento skirtumus, bet ir bandė nustatyti jų priežastis. Jo nuomone, žmogaus organizme gali vyrauti vienas iš keturių skysčių : kraujas, gleivės arba juodoji ar geltonoji tulžis. Nuo jų santykio ir priklausąs žmogaus temperamentas. Šį santykį, proporcingą Hipokratas graikiškai pavadino žodžiu „krasis“, kuris vėliau buvo išverstas į lotynų kalbą – „temperamentum“ (lot. saikingumas, darnumas, teisingas mišinys). Iš Hipokrato suskirstymo kilo temperamentų pavadinimai, išlikę iki šių dienų : flegmatikas (gr. „phlegma“ – gleivės), cholerikas (gr. „chole“ – tulžis), melancholikas (gr. „melas chole“ – juodoji tulžis) ir sangvinikas (lot. „sanguis“ – kraujas).