Fizinės ir emocinės prievartos mokyklose

1995 metais Lietuvoje patvirtinta (ratifikuota) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija kalba apie svarbiausias vaiko teises, jų palaikymą ir gynimą valstybėje. Prisijungdama prie kitų Konvencijos šalių narių, mūsų valstybė ir joje veikiančios institucijos prisiėmė pareigą vykdyti išvardintas taisykles vaiko teisių apsaugos srityje.
19straipsnis. Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.
36 straipsnis. Valstybės dalyvės gina vaiką nuo visų kitų išnaudojimo formų, darančių kokią nors žalą jo gerovei.
Pasak A. Maslow poreikių teorijos, žmogus turi įgimtą norą patenkinti savo poreikius: fiziologinius, saugumo, socialinius, pagarbos ir saviraiškos. Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo jausmas, kai asmuo jaučiasi saugus, gali atlikti socialinius, bendravimo vaidmenis, ir taip pakopomisaukštyn. Deja, vaikai labai dažnai savo aplinkoje, net mokykloje, susiduria su teisių pažeidimais, įvairaus pobūdžio emocine prievarta. Nemažiau smurtauja ir patys vaikai.
Didžioji visuomenės dalis supranta, jog tai yra ne vieno kiemo problema. Tačiau mūsų šalyje dar įprasta problemas slėpti, užglaistyti, kad žinia nepasklistų už mokyklos ribų. Tai ydinga praktika, nes problemos slėpimas ją tik užaštrina, tačiau jos nesprendžia.
Šiame darbe kalbėsiu apie emocinės prievartos, kurią patiria Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos mokiniai, poveikį asmenybei. Pateiksiu apklausos bei diskusijų apibendrintus rezultatus.