Interneto maršrutų pasirinkimo principai

Internetas – tikriausiai dabar dažniausiai linksniuojamas žodis informacinių technologijų sferoje. Anksčiau buvęs tiesiog informacijos platinimo priemone, pamažu tai virto pasauline komunikacijos ir informacijos sistema, apimanti didelius informacijos ir duomenų srautais, kurie talpinami, saugojami, siunčiami ir kitaip naudojami. O juk internetas pasaulyje atsirado palyginus ne taip jau ir seniai – pirmasis interneto tinklas buvo paleistas 1969 metais JAV ir susiejo keturias mokslo įstaigas, dabar interneto vartotojai skaičiuojami milijardais. Svetainės „Pingdom“ duomenimis, 2010 metų pabaigoje pasaulyje buvo 255 milijonai svetainių, o internetu naudojosi 1,97 milijardo vartotojų. Taigi, skaičiai yra tikrai įspūdingi, o interneto vartotojų vis daugėja.
Nors ir atrodo, kad internetas – yra toks paprastas ir suvokiamas dalykas, duomenų perdavimas tinkle nėra jau toks paprastas procesas. Yra ne vienas ir ne du būdai, kaip signalas keliauja interneto platybėse. Reikia įvertinti, kaip toli signalas keliaus (fizinis ir technologinis atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo), kokiais būdais (kabeliais, bevieliu tinklu ir pan.), kokia tai bus transliacija ir daug kitų aspektų. Vien jau interneto tiekėjų pasirinkimas yra atsakingas žingsnis.
Kas dar svarbu, suprasti principus, pagal ką pasirenkama signalo sklidimo kryptis. Kaip kompiuteriai gali bendrauti vienas su kitu tiesiogiai, kokie būna tarpininkai, nuo ko tai priklauso – visa tai yra aktualu, kai kalbame apie interneto maršrutus ir jų įvairovę. Tai kaipgi pasirenkami interneto maršrutai ir kokią įtaką tam daro įvairūs veiksniai (išsidėstymas, rūšys, transliacijos ir t.t.)?