Kreditas. Jo esmė ir būtinumas

Tikslas: Išanalizuoti bankų teikiamus kreditus, jų įvairovę ir pagrindines funkcijas bei fizinių asmenų kredito praktišką naudojimą.Uždaviniai:1. Apibrėžti, kas tai yra kreditas, kokius jis apima santykius ir funkcijas.2. Apibūdinti ir palyginti pagrindines bankų teikiamas kreditų rūšis.3. Išsiaiškinti, kokiais kreditais žmonės dažniausiai naudojasi, kokia šio finansinio bumo varomoji jėga.4. Įvertinti, kokią ekonominę svarbą ir kokias pasekmes kreditas turi žmonių gyvenime. Po Nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą importuojama labai daug, tačiau didžiausią įtaką daro Amerikietiška svajonė. Maistas, kur kalorijų mažiau negu Big Mac, prabangus, praktiškas, greitaeigis automobilis ir pagrindinė svajonė turėti savo būstą tapo Baltijos šalių ūkio pagrindiniu tikslu. Pastaraisiais metais žmonės ima daugiau kreditų būstui įsigyti, tai iš esmės keičia nuosavybės struktūrą šalyje. Dar visai neseniai Lietuvoje buvo tik vienas kelias būstui įsigyti: taupyti kiekvieną litą arba prašyti draugus, kad paskolintų pinigų; o dabar galima imti kreditą keturiasdešimčiai metų. Kadangi kainos pakilo, įsigyti būstą už asmenines lėšas pasidarė neįmanoma. Laimei, Lietuvoje prasideda nauja hipotekos era – žengdama visu greičiu pirmyn. Nuo 2001 iki 2002 kreditų būstui įsigyti skaičius patrigubėjo ir siekė 4644, o paskolų dydis išaugo 28 procentais, o jau nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. – bankų suteiktos paskolos Lietuvos gyventojams išaugo 5,3 mlrd. Lt arba 87 proc., iš jų 85 proc. – tai kreditai paimti būstui (www.info.lt). Šio būsto finansavimo bumo varomoji jėga yra finansinės institucijos, kurios daugiau nebegali ignoruoti pelningos rinkos. Dabar bankai stengiasi pasiūlyti kuo patrauklesnes paslaugas būsimiems namų savininkams, užmegzdami naujus ryšius tarp banko ir kliento. Ir laikai, kai žmonės kimšdavo pinigus į kojinę norėdami susitaupyti namui, jau nugrimzdo į praeitį. “Kredito būstui įsigyti sritis dabar sulaukia didelio dėmesio,” sako Darius Guvičius, „Hansabankas” direktorius ryšiams su visuomene. „Hansabankas” dabar yra vienas didžiausių bankų Baltijos šalyse. “Mūsų rinka plečiasi. Bet tai padeda mums atlikti savo misiją ir pagerinti mūsų klientų gyvenimą”. Kitas naujas produktas – „Snoro” banko siūlomos paskolos studentams, jos leidžia jaunimui nuo 18 metų įsigyti butą, kol jie dar studijuoja. Bankai atideda mokėjimus kol studentai pradeda dirbti. „Parex” bankas siūlo naujieną – elastingą būsto kreditą. Nors galimybių imti kreditą daugėja ir palūkanų lygis mažėja, malonumas turėti savo namus ne visiems prieinamas, dažniausiai tik jauniems darbuotojams, gaunantiems pakankamai dideles pajamas arba gabiems studentams. Per 2005 metus 52,2 procento visų kreditų teko žmonėms nuo 26 iki 35 metų, tik 5,5 procentai kredito gavėjų buvo vyresni nei 41 metų. Kredito bumas skatina ir statybininkus, nekilnojamojo turto agentus. ”Mūsų verslas išaugo, nes yra daugiau galimybių imti kreditą,” sako Jonas Matuzevičius, statybų bendrovės Kausta direktorius. Skaistė Žilionytė, nekilnojamojo turto agentūros Oberhaus finansų ir draudimo ekspertė, sako, kad jos firma bendradarbiauja su bankais, todėl žmonėms patogiau ir lengviau įsigyti nuosavybę. Būsto kreditas yra didelis palengvinimas mūsų klientams. “Dabar žmonės lengviau gali imti kreditą, mes galime jiems padėti surasti ir įsigyti tokį būstą, apie kurį jie svajojo, dažniausiai tai naujai pastatyti namai”. Lietuvoje sparčiai formuojasi ilgalaikio skolinimosi tradicijos, todėl skolinimasis iš bankų tampa vis populiaresnis.