F. W. Winslow moksliniai darbai ir jų taikymas organizacijose

           Kiekvienas mokslas turi keturis dalykus, išskiriančius jį iš kitų mokslų:

• nagrinėjimo objektą,
• tyrimo metodus,
• definicijas (apibrėžimus, kategorijas, sąvokas ir pan.),
• žmones, kurie tą mokslą kūrė, vystė, populiarino.

          Žinios neatsiranda tuščioje vietoje. Kiekviena žmonių karta savo veikloje remiasi tomis žiniomis ir patirtimi, kuris sukauptos iki jos. Remdamasi tomis žiniomis ir patyrimu, naujoji žmonių karta vysto jas toliau. Be šito visuomenė negalėtų tobulėti ir žūtų. Tačiau, kaip rodo mūsų kasdieninė veikla, šito mes pernelyg dažnai nepaisome. Kiekviena karta pernelyg daug ‘išranda’ sau to, kas jau buvo pažinta praeityje. Tai pasakytina ir apie vadybos mokslą.

           Gamybos valdymo mokslo pradininku laikomas amerikiečių inžinierius Frederikas W.Teiloras ir jo pasekėjai. Jo nuopelnas tas, kad jis laiku pastebėjo, apibendrino, išvystė ir pritaikė gamyboje tai, kas buvo sukurta iki jo ir atskirose mokslų srityse.

 Mokslinio valdymo teorijos įnašas.

          Frederick W. Taylor  grindžia savo filosofiją keturiais pagrindiniais principais:

1. Tikro vadybos mokslo sukūrimas taip, kad būtų galima nustatyti  geriausią kiekvienos užduoties atlikimo būdą.
2. Darbininkų parinkimas moksliniais pagrindais, t.y.  taip, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už užduotį, kuriai jis labiausiai tinka.
3. Mokslinis darbininkų lavinimas ir tobulinimas.
4. Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp administracijos ir darbininkų.

          Teiloras tvirtino, kad norint šiuos principus sėkmingai įgyvendinti, būtina ir administracijos, ir darbininkų “visiška minties revoliucija”. Nesiginčydamos, koks turėtų būti pelnas, abi pusės turėtų bandyti pagerinti darbo našumą. O tada pelnas padidėtų tiek, kad administracijai daugiau nebereikėtų kovoti su darbininkais. Trumpai kalbant, Teiloras tikėjo, kad ir administracijos, ir darbininkų interesas bendras – didinti darbo našumą.

          Šiuolaikinės konvejerio linijos greičiau pateikia baigtus gaminius, negu Teiloras galėjo įsivaizduoti. Šis gamybos “stebuklas” – tik vienas iš mokslinio valdymo palikimų. Be to, jo efektyvūs metodai buvo pritaikyti daugelyje organizacijų, su pramone neturinčių nieko bendra, - pradedant maitinimo paslaugomis ir baigiant chirurgų mokymu.