Benediktas de Spinoza: kodėl etika gali būti kaip geometrija?

13 psl. / 3213 žod.

Ištrauka

Benedikto de Spinozos filosofija prisidėjo prie tuometinės žmogaus intelekto autonomijos pabrėžimo ir prie žmogaus proto galios didinimo. Spinoza aptinkamas XVII amžiaus kontekste, todėl visiškai nestebina tam laikmečiui, o dėl to ir Spinozai, būdingas noras sukurti naujoviškas būties ir pažinimo sistemas, besivadovaujant racionalizmo metodologija ir paversti tai praktika. Spinoza prisijungia prie Dekarto filosofijos, kuri padarė didžią įtaką filosofui, ir kartu su kartezianizmu, pasiekia visišką nuoseklumą. Hėgelis ne veltui „Filosofijos istorijos paskaitose“ teigia, kad „Spinozizmas yra kartezianizmo užbaiga“. (Hegel 2001:259)Dekartas ir Spinoza siekė į pasaulį įnešti griežtumo. Spinoza norėjo išplėsti tikslumo sferą ir tiksliu metodu formuojamus teiginius matyti ne tik ontinėje, antropologinėje bet ir moralinėje srityse. Visgi, dominuojant logikai, filosofiškumo jo mąstyme netrūksta ir jis mano galįs transformuoti filosofiją bei etiką, joms pajungiant logikos dedukcijos dėsnius. Dėl matematinio akivaizdumo geometrinis metodas atrodė Spinozai pranašiausias. „Pasiskolinęs“ Dekarto intuicinę proto įžvalgą ir mokslo dedukcinį idealą, jis taip pat perėmė ir „visuotinio mokslo“ idėją ir dar labiau tikėjo absoliučia tiesa nei Dekartas, dar labiau su savo filosofija prentenduoja į visuotinumą.Spinozos siekis yra visų pirma praktinis - jo moralės filosofija turi praktinių užmačių įdiegti teisingą požiūrį. Užmačios tikrai nemenkos, tuo jo filosofija ir įdomi. Jis tikėjosi atradęs objektyvų elgesio modelio vertinimo kriterijų.Taigi, darydama prielaidą, jog Spinozos etiką galima suprasti ne vien kaip žmogaus etinį santykį su kitu žmogumi, bet taip pat kaip ir žmogaus santykį su gamta ir pasauliu (Dievu), įrodinėsiu tezę, kad deterministiniame pasaulyje nėra vietos žmogaus laisvei, o poelgiai, kaip ir visa gamtoje, veikia deteministiškai sutvarkytos priežasčių grandinės pagrindu, todėl etika, kaip tvarkingai matematiškai sudaryta pasaulio dalis yra kaip geometrija. Taip pat bandysiu įrodyti, jog Spinozos siekis yra, pirmiausia, padėti žmogui įgyti teisingo pasaulio supratimą ir tada jį teisingai naudotis santykyje su kitu žmogum ir pasauliu, nes pasaulio pažinimas turi vertę tiek, kiek gali padėti žmogui tinkamai egzistuoti pasaulyje. Spinoza bando sukurti koncepciją pasaulio supratimo ir jo praktinio veikimo aiškinimui. Tai Spinoza daro suteikdamas ypač didelę galią žmogaus protui. Pirmoji darbo dalis bus skirta supažindinti su Benedikto de Spinozos filosofiniu metodu ir specifinėmis sąvokomis. Tuomet pradė nuo Dievo vaizdinio analizės, atskleidžiant panteistinį Dievo suvokimą.Antroje dalyje atskleisiu Spinozos griežtai determinuoto pasaulio vaizdą ir tuomet panagrinėsiu žmogaus esamą ir Spinozos siūlomą poziciją.Darbo šaltinis – pagrindinis ir didžiausias Spinozos kūrinys „Etika“, prie kurios kontekstualiai jungsiu kritinę literatūrą (kuri surašyta literatūros sąraše) lietuvių ir anglų kalbomis.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • I. I. BENEDIKTO DE SPINOZOS PASAULIO VAIZDAS4
  • 1.1. Spinoziškas loginės dedukcijos modelis4
  • 1.2. Panteistinis pasaulio vaizdas ………5
  • II. DETERMINISTINIS PASAULIO VAIZDAS7
  • 2.1 Veiksmų gamtoje priežastingumas7
  • 2.2. Mechanizistinis žmogaus veiksmų ir poelgių aiškinimas8
  • 2.3. Benedikto de Spinozos utopija9
  • IŠVADOS11
  • LITERATŪRA12

Reziumė

Autorius
dabingdon
Tipas
Referatas
Dalykas
Filosofija
Kaina
€2.54
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 4, 2014
Publikuotas
2013 m.
Apimtis
13 psl.

Susiję darbai

Kodėl iškyla blogiausieji?

Filosofija Rašinys 2009 m. erikasp
Šiuo metu Lietuvoje bei visame pasaulyje susidarė labai sunki tiek ekonominė, tiek politinė situacija. Ėmė „klibėti“ didžiausi ekonomikos pamatai, ko pasekoje ėmė finansiškai...

Kodėl pasaulyje nėra taikos?

Filosofija Rašinys 2015 m. lukasjuk
Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 7 milijardai žmonių, ir šis skaičius vis didėja, nepaisant visų nepalankių sąlygų. Viena iš jų – tai...