Filosofijos ir mokslo santykis
Ištrauka
Žodis ,,filosofija“ yra graikiškos kilmės. Veiksmažodis ,,philein“ reiškia ,,mylėti“; ,,sophia“ iš pradžių reiškė bet kokį tobulumą ar gebėjimą, tačiau vėliau šiuo žodžiu imta nusakyti žinojimą ir, visų pirma, aukštesnįjį žinojimą, aprėpiantį dorybę bei gyvenimo meną. Taigi ,,sophos“ iš pradžių reiškė žmogų, kuris nusimano apie profesiją ir apie gyvenimą, o vėliau – pirmiausia ,,išminčių“. Todėl ,,filosofija“ dažniausiai verčiama kaip ,,išminties meilė. Jau PITAGORAS (apie 590 – 500), atrodo vartojo šį žodį. HERAKLITAS EFIZIETIS (apie 540 - 480), šnekėjo apie filosofus. Bet tik SOKRATAS (470 – 399) suteikė šiam pavadinimui istoriškai patvarią reikšmę. SOKRATO ir išmintingiausios Diotimos pokalbyje PLATONAS (427 – 347) nusako filosofiją kaip išminties meilę, personifikuodamas tiesos, gėrio ir grožio meilę demono Eroto įvaizdžiu.
ĮPRASTINIS POŽIŪRIS Į FILOSOFIJOS IR MOKSLO SANTYKĮ
Jeigu klausiama, kas yra filosofija ir koks jos pagrindinis tikslas, pirmiausia į galvą ateina labai paprastas, tačiau menkai apmąstytas atsakymas: filosofija yra pasaulio pažinimo būdas. Šis atsakymas dažnai formuluojamas dar paprasčiau: filosofija yra mokslas, t.y. tam tikra speciali disciplina šalia kitų mokslinių disciplinų – fizikos, chemijos ar istorijos. Taip filosofija įsiejama į mokslo sritį kaip vienas šios srities padalinių. Toks filosofijos sutapatinimas su mokslu, o veikiau filosofijos ištirpdymas mokslinio pažinimo terpėje iš pirmo žvilgsnio atrodo visai natūralus ir pagrįstas, nes nuo seniausių laikų vyrauja įsitikinimas, kad filosofija ir mokslas ne tik siekia to paties tikslo, bet ir naudojasi tomis pačiomis priemonėmis – griežtai logikai ir tam tikromis tiriamos medžiagos tvarkymo taisyklėms pavaldžiu mąstymu, kurio padarinys yra tai, kas vadinama teorija. Kaip tik teorija yra esmingas ir filosofijos ir mokslo egzistavimo bei sklaidos būdas. Taigi populiariausią, bet paviršutinišką požiūrį į filosofijos ir mokslo santykį galima nusakyti taip: filosofija ir mokslas sutampa savo tikslais ir savo priemonėmis, vadinasi, jie esmingai tapatūs.
Turinys
- Žodžio ,,filosofija“ kilmė1
- Įprastinis požiūris į filosofijos ir mokslo santykį1
- Filosofija ir mokslas antikoje1
- Situacija viduramžiais2
- Situacija Naujaisias Amžiais2
- Mokslinio pažinimo specializacija3
- Specializacijos pobūdis filosofijoje3
- Filosofija ir metodas4
- Mokslas ir metodas4
- Matematikos vaidmuo moksliniame pažinime5
- Pirmas esminis filosofijos ir mokslo skirtumas6
- Eksperimento vaidmuo moksle7
- Filosofijos santykis su gamta7
- Filosofija ir specialieji mokslai8
- Realieji mokslai8
- Filosofija ir realieji mokslai8
- Filosofijos ir mokslo panašumai9
- Išvados9
- Naudota literatūra10
Reziumė
- Autorius
- ssselencik
- Tipas
- Referatas
- Dalykas
- Filosofija
- Kaina
- €3.06
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Rgs 30, 2014
- Publikuotas
- 2010 m.
- Apimtis
- 17 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų