Archainės ir klasikinės Graikijos skulptūros analizė

Pasirinkau išanalizuoti archajinio ir klasikinio Graikijos laikotarpių skulptūras. Archajinis laikotarpis užėmė VIII- VIa.pr. Kr.ir jo metu buvo tęsiama herojinio laikotarpio tradicija. Taip pat palaipsniui formavosi skulptūros sritys: monumentalioji, kamerinė, reljefinė ir apvalioji. Išlikę šio amžiaus monumentaliojo meno paminklai, architektūra ir skulptūra, kaip ir vėlesniųjų šimtmečių palikimas, stebina nepaprastu įspūdingumu. Varžomas geometrinių formų, žmogaus atvaizdas beveik neatpažįstamas, ir pirmasis jo atbudimas pasirodo tiktai VIIa. pr. Kr. su archajine nuogų jaunuolių (kurosų) ir mergaičių (korių) statulomis. Bet viskas nestovėjo vietoje, skulptoriai ėmė vis labiau domėtis žmogaus anatomija ir bandė kuo tikroviškiau pavaizduoti žmogaus figūrą. Graikijos skulptūra ir architektūra idėjų sėmėsi iš to paties šaltinio ir visada turėjo labai daug bendro. Taigi pačios sudėtingiausios skulptūrinės kompozicijos archajinio laikotarpio metu buvo reljefuose ir ypač puošusiose pastatus. Tačiau archajinio laikotarpio reljefuose vis dar laikomasi monumentalių formų, vaizduojamos figūros vis dar gan statiškos ir nerealistiškos. Viskas pasikeičia atėjus klasikiniam Graikijos meno laikotarpiui kuris truko Va.-IVa. pr. Kr. Skulptoriai siekė perteikti žmogaus proporcijas ir anatomiją. Taip pat labai svarbu buvo judesio, akimirkos perteikimas svarbus dinamiškumas. Vyrų figūros stovi kitaip nei ankščiau- laisviau, dalis kūno svorio perkelta ant vienos kojos- tokia poza šias figūras atitolina nuo archajinių skulptūrų. Vaizduojami įvairaus amžiaus žmones, ir kūnas išreiškia nuotaiką taip pat išraiškingai kaip ir veidas. Kalbant apie reljefus jie tampa dar įspūdingesni ir ekspresyvesni.