Meilės samprata Platono dialoge „Puota arba apie meilę“

Platono dialoge „Puota arba apie meilę“ Bičiulis pasakoja Apolodorui apie puotą, vykusią Agatono namuose. Puotoje dalyvavo Agatono bičiuliai bei žymus anų laikų filosofijos Sokratas, kuris kone buvo pagrindinis ir ryškiausias puotos dalyvis. Puotoje buvo susitarta, kad kiekvienas svečias bei puotos šeimininkas pasakys liaupsinančią kalbą apie dievą Erotą, kuris, anot Eriksimacho, yra žmonių apleistas ir pamirštas.

Pirmasis Erotą liaupsino Faidras, pirmiausia nurodydamas jo kilmę. Geriausias šaltinis, nurodantis Eroto kilmę yra graikų dievų atsiradimo mitas: „Iš pradžių buvo vien amžinas, beribis, tamsus Chaosas – gyvybės šaltinis. iš Chaoso gimė ir galingoji, viską atgaivinanti Meilė – Erotas.“1 Faidras Erotą nurodė esant pačiu seniausiu iš dievų ir tai parodo, kad Erotas yra nuo seno žinomas ir gerbiamas, nes jis yra priežastis vienos didžiausių gėrybių – meilės: „ ...negalėčiau sugalvoti didesnės gėrybės, negu nuo pat jaunystės turėti gerą įsimylėjėlį, o įsimylėjėliui – mylimąjį.“ Faidras išaukština meilės jausmą, parodydamas jį esant didžiausiu gėriu, kai nerūpi niekas kitas, tik kiekvieno žmogaus konkretus mylimasis. Pakylėtas meilės jausmo įsimylėjėlis padaro didžiausias žygdarbius. Bet tada kyla klausimas: gal įsimylėjėlis siekia meilės jausmo vien tam, kad gautų šlovės, garbės? Atsakymas, ko gero, būtų neigiamas. Šlovė bei garbė niekad nenurungtų didžiausios gėrybės, kurią suteikia žmonėms dievai. Jei įsimylėjęs žmogus padarytų, ką nors gėdingo, netinkamo, jam gėdingiausia būtų ne prieš giminę, o būtent prieš savo mylimąjį, kurio nuomonė svarbiausia. Atrodytų taip, jos meilės jausmas yra svarbus tik vyriškai giminei, tačiau anaiptol taip nėra. Kiekvienas žmogus – tai vyras ir moteris. Moterys ne ką silpniau reaguotų, elgtųsi kaip vyrai. Labai geras pavyzdys yra pateiktas Faidro apie Pelijo dukterį Alkestidę, kuri vienintelė sutiko numirti už savo vyrą, parodydama koks jis jai svarbus, ko gero, svarbiausias. Be abejo, tokį atsidavimą įvertino dievai ją išsiųsdami iš Hado karalystės. Anot Faidro, mylinčiajame slypi dievas – Erotas, todėl jis labiau gerbiamas dievų. Šioje vietoje galima būtų nesutikti, nes mylintysis ir mylimasis, abu, jaučia meilės jausmą, vadinasi juose abiejuose slypi dievas, nes suteikė jiems šį gėrį. Todėl neturėtų būti išskiriamas nė vienas. Juk jie abu yra mylintieji, vyras myli moterį, moteris myli vyrą. Taigi, be Eroto žmonėms būtų sunku, nes jis vienintelis žmonėms suteikia gražiausią jausmą meilę ir todėl jis, pasak Faidro, turi būti garbinamas ir neužmirštas.