Humanitariniai mokslai / Literatūra

Renesanso epochos žymės Simono Daukanto istoriniuose veikaluose

0 atsiliepimų
Autorius:

Simonas Daukantas – XIX a. Lietuvos istorikas, rašytojas bei vienas pirmųjų tautinio atgimimo skatinimo šalininkų. Pagrindinė veikla, kuria užsiėmė šis žmogus – istorijos rinkimas ir įamžinimas tam tikruose veikaluose. Simono Daukanto palikti darbuose atsispindintys Renesanso epochos ženklai leidžia pažinti paties jų autoriaus istorinės Lietuvos sampratą.

Renesanso epocha susiformavo ir pasireiškė dar XIV a. Italijoje. Tačiau akivaizdu, jog Simonas Daukantas, gyvenęs ir rašęs kur kas vėlesniais laikais – XIX a., savo veikaluose pateikia Lietuvos istoriją per Renesanso prizmę. Pirmiausia svarbu tai, jog Renesanso epochoje buvo būdinga žavėtis Antika, atsigręžti į jos kultūrą, meną ir istoriją. Pirmojo Simono Daukanto veikalo, išleisto 1822-aisiais, dar bebaigiant studijas Vilniaus universitete, „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ pratarmėje („prataryme“, kaip jį pavadina S. Daukantas) minimi Antikos veikėjai: „garbingas graikas“, sėdintis šalia Panteono, „stiprus romėnas“, „išmintingas skirtas, atsisėdęs ant kapo“. Pagrindinis Antikos kultūros lopšys – Graikijos sostinė Atėnai prisimenama aukštinant mokslą, iškeliant jo svarbą tautoms: „Užvis, jog kiekviena gali pelnyti garbę ne tiktai vienu kardu, bet ir pačiu mokslu: kaipogi Atėnai ne dėl to vien yra gerbiami, jog Kserkso galybę sutrėmė, bet jos buvo gudrybės viso svieto iškala“. Kitame veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, lietuvių kalba lyginama su „grekonų, rymionų ir trakonų“, pastebima, jog „didi daugybė žodžių grekonų ir trakionų atsiranda lietuvių kalboje“, „būdas tų kalbų būtinai sutinka“, taip prieinama prie išvados, :jog tos visos tautos gilioj senovėj vienus tėvus yra turėjusios“. Renesanso epochoje žavėjimasis Antika buvo ganėtinai pagrįstas – Antika laikyta kone tobulu išminties lopšiu, todėl daugelis tautų stengdavosi ieškoti savų ištakų būtent Antikinių civilizacijų pašonėje.

Dar vienas Renesanso bruožas, pastebimas ir Simono Daukanto istorinėje medžiagoje – humanistinė pasaulėžiūra – laisvo ir išsilavinusio žmogaus idėjos plėtojimas. Istorikui laisvė, siekimas pasipriešinti bet kokioms prievartos priemonėms yra vertybė ir siekiamybė (‚pagal žmogaus būdą visi žmonės liuosi turėjo gyventi“). Pabrėžiama, jog „lietuviai ir žemaičiai per ilgus amžius gimė ir mirė tarp kardo, gindami savo tėvynę nuo neprietelių“. Tiesa, ši tobula, laisve paremta praeities santvarka supriešinama su dabartimi naudojant kontrasto principą – aiškiai parodoma, jog dabartinė nelaisvė yra ydinga. Laisvė ir jokiomis galimomis priemonėmis neapribotas gyvenimas Simono Daukanto veikaluose supriešinamas su baudžiavine santvarka ir carine priespauda. Nelaisvės akivaizdoje prisimenama, kaip buvo gera gyventi ankstesniais laikais: „rūsčios dienos neišdildė dar jų širdyje praėjusių laimingų laikų“. Laikantis humanistinio principo, individui neužtenka siekti laisvės, jam svarbu ir išsilavinimas. Pastarasis pasireiškia dvejopai: per kalbą ir savo tautos istorijos įprasminimą. Simonas Daukantas išgyvena, jog „giminės nelaimei nedaug tebuvo tokių vyrų, kurie būtų atsidėję surašę jos darbus, kuriuos amžina migla neperregimo laiko seniai uždengė“. Istorinių veikalų autoriaus manymu, tikras lietuvis turi didžiuotis savo tauta ir jos palikimu, o to neįmanoma padaryti nežinant tam tikrų istorinių faktų, tai yra, nepažįstant savo tautos. Kitas pažintinas aspektas – kalba, kurią, kaip akivaizdžiai teigė S. Daukantas, puoselėjo dar mūsų „bočiai, prabočiai“: „tebturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių prabočių, tai yra savo kalbą, kurią turi šiandien dailinti“. Toks kalbos vertinimas, „bočių prabočių“ palikimo saugojimas neabejotinai yra meilės savo tautai išraiška. Tuo metu, kai pasirodė Simono Daukanto veikalai, literatūra, ypač istorinė, savo taikiniu rinkosi paprastus žmones, plačiąją liaudį, todėl ji kviečiama pažinti savo kalbą bei istoriją, išsaugoti šiuos neįkainojamus pirmtakų turtus juos įamžinant raštuose bei pasakojimuose: „kiekviena tauta gali pelnyti galybę ne tiktai vienu kardu, bet ir pačiu mokslu“. Mokslas, savo tautos istorijos atmintis – neabejotinai privalomas tikro Renesanso epochos humanisto bruožas.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
880 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Simono Daukanto gyvenimas.
  • Renesanso bruožai istorinėje medžiagoje.
  • Tautinė literatūra.
  • Idealizmas tautos atžvilgiu.

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Apšvietos epochos žymės Vinco Kudirkos poezijoje
Rašinys Apšvietos epochos žymės Vinco Kudirkos poezijoje

Vincas Kudirka – įtakingiausias tautinio sąjųdžio ideologas, Lietuvos himno Tautiškos giesmės autorius, žymiausias XIX a.

Baroko epocha (istorinis, kultūrinis kontekstas, bruožai)
Konspektas Baroko epocha (istorinis, kultūrinis kontekstas, bruožai)

Manoma, kad “baroko” terminas kilo is portugalų kalbos (perola barocca – netaisyklingos formos perlas). Ši [...]

Žymiausi Renesanso epochos švietėjai: J.A. Komenskis
Prezentacija Žymiausi Renesanso epochos švietėjai: J.A. Komenskis

J.A. Komenskis, kaip švietėjas, pedagogas, giliai įsisąmoninęs mokyklos, mokymo(si) mokykloje svarbą, akcentavo mokslo, žinių reikšmę [...]

Lietuvių tautinio charakterio atspindys Simono Daukanto kūrinyje ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘‘
Rašinys Lietuvių tautinio charakterio atspindys Simono Daukanto kūrinyje ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘‘

Simonas Daukantas – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių rašytojų, žymus patriotas, istorikas, švietėjas, literatas, pasisakęs [...]

Lietuvos pristatymas pasauliui Renesanso epochos Lietuvos literatūroje
Rašinys Lietuvos pristatymas pasauliui Renesanso epochos Lietuvos literatūroje

Daugybę amžių Lietuva nepalaikė jokių ryšių su savo kaimynėmis ir buvo beveik nežinoma to meto [...]

Renesanso, reformacijos ir baroko epochos aplinka ir visuomenė
Referatas Renesanso, reformacijos ir baroko epochos aplinka ir visuomenė

Renesanso ir baroko, dviejų didžiųjų naujųjų laikų Europos stilių ir ištisų epochų, tėvynė buvo Italija.

Mikalojus Daukša - žymiausias renesanso epochos lietuvių rašytojų, humanistas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos
Konspektas Mikalojus Daukša - žymiausias renesanso epochos lietuvių rašytojų, humanistas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos

Žymiausias Renesanso epochos lietuvių rašytojas, humanistas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos [...]

Kokiais darbais ir idėjomis Mikalojus Radvila Našlaitėlis reprezentuoja Renesanso epochos Lietuvą?
Rašinys Kokiais darbais ir idėjomis Mikalojus Radvila Našlaitėlis reprezentuoja Renesanso epochos Lietuvą?

Nors Renesansas Lietuvą pasiekė gana vėlai, tik XVI amžiuje, tačiau ši epocha iš pagrindų pakeitė [...]

Etninė ir politinė tautos samprata Renesanso epochos Lietuvos literatūroje
Rašinys Etninė ir politinė tautos samprata Renesanso epochos Lietuvos literatūroje

Renanso atsiradimą XV amžiuje lėmė pakitęs žmonių pasaulio suvokimas. Keitėsi žmonių vertybės, nes jie norėjo [...]

Lietuvos pristatymas pasauliui Renesanso epochos Lietuvos literatūroje (M. Husovianas, M. Mažvydas, J. Radvanas)
Rašinys Lietuvos pristatymas pasauliui Renesanso epochos Lietuvos literatūroje (M. Husovianas, M. Mažvydas, J. Radvanas)

Renesansas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekė XVIa. Kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje, reiškėsi panašiomis idėjomis.

Praeities išaukštinimas lietuvių literatūroje. (remtis Maironio ir Simono Daukanto kūryba)
Rašinys Praeities išaukštinimas lietuvių literatūroje. (remtis Maironio ir Simono Daukanto kūryba)

Maironis ir Simonas Daukantas yra ne vien mūsų literatūros klasikai, bet ir mūsų naujosios poezijos [...]

Renesanso epochos žmogus - Bona Sforza
Rašinys Renesanso epochos žmogus - Bona Sforza

Renesanso epochos žmogus – lavinantis savo protą, besidomintis daugybe dalykų, individualus bei kovojantis už humanizmą.

Kokios Renesanso ir Baroko epochų patirtys, įžvalgos, idėjos gali būti svarbios dabartinei visuomenei?
Rašinys Kokios Renesanso ir Baroko epochų patirtys, įžvalgos, idėjos gali būti svarbios dabartinei visuomenei?

Mūsų dabartinės visuomenės kultūra susiformavo ant Renesanso ir Baroko epochų palikimo. Nors kiekviena nauja žmonijos [...]

Renesanso epochos baldų architektūros bruožai
Referatas Renesanso epochos baldų architektūros bruožai

Darbo aktualumas. [...]