Pilietybės institutas Lietuvos konstitucinėje teisėje

13 psl. / 4442 žod.

Ištrauka

Pilietybės institutas turi labai gilias sąsajas su pačia valstybės samprata. Valstybės egzistencija yra yra neįmanoma be piliečių. Pilietybė yra būtina valstybės suveriniteto savybė. Tai kas gi yra pilietis? Kur glūdi pilietybės esmė? Nagrinėjant pasaulinę praktiką šiuo klausimu sutinkami gana įvairūs požiūriai ir nuomonės. Tačiau bendra tuose požiūriuose yra tai, kad kiekviena valstybė tam tikrą grupę žmonių laiko piliečiais, o kitą užsieniečiais. Šių grupių teisinė padėtis yra nevienoda. Piliečiai nacionalinėje teisėje paprastai išskiriami labai aiškiai. Ir todėl yra ypač svarbūs šių dviejų grupių atribojimo kriterijai. Kas gi lemia skirtingas pilietybės sampratas įvairiose šalyse? Be abejo turi reikšmės tam tikros tų šalių istorinės, politinės ir socialinės raidos ypatybės. Kita vertus ir pilietybės institutas nėra nekintantis. Europos kontekste pilietybė yra paskutinė suveriniteto atspara ir šioje srityje yra pakankamai daug laisvės. Pilietybė asmeniui suteikia ne tik tam tikras politines teises, bet taip pat ir besąlygišką teisę įvažiuoti į šalį ir joje gyventi, visiškai naudotis darbo rinka bei socialine parama. Būtent darbo rinkos lygis ir socialinės paramos galimybės kartais nulemia asmeninius žmonių interesus siekiant vienos ar kitos šalies pilietybės. Nes kartais pilietybės teikiamos teisės yra be galo siektinos ir viliojančios. Valstybėms, kurių socialinio gerbūvio lygis yra aukštas, iškyla natūralus poreikis riboti pilietybės įgijimo galimybes.
1948 metų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija nustatė, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę. Tarptautinė teisė apibrėžia principą, kad kiekviena valstybė gali pati nusistatyti kas yra tos ar kitos šalies pilietis. Kaip teigia R. Brubaker “pilietybė nėra tiesiog sėslumo požymis; tai yra ilgalaikis asmeninis statusas, kurio nesuteikia vien tik pervažiavimas per valstybę ar ilgesnis sėslumas, ir kuris neprarandamas su laikinu ar ilgalaikiu išvykimu. Šiuo požiūriu moderni valstybė yra ne paprasta teritorinė, o narystės organizacija, piliečių asociacija” .
Rašto darbo pagrindinis tikslas – atskleisti kaip šiandien yra suprantama ir reglamentuojama pilietybė Lietuvoje ir kokios yra skausmingiausios ir reikalaujančios tam tikrų teisinių sprendimų Lietuvos Respublikos pilietybės kaip instituto problemos.
Rašant darbą remtąsi įvairia literatūra, kurioje nagrinėjamos pilietybės problemos ir Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reglamentuojančiais pilietybę.


Turinys

  • I. ĮŽANGA
  • II. DĖSTOMOJI DALIS
  • 1. Pilietybės sąvoka.
  • 2. Lietuvos Respublikos pilietybė.
  • 3.1. Lietuvos Respublikos pilietybės teisinis reglamentavimas ir valstybės institucijos tvarkančios pilietybės klausimus.
  • 3.2. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas.
  • 3.3. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas.
  • 3.4. Dvigubos pilietybės problematika.
  • III. IŠVADOS
  • IV. LITERATŪRA

Reziumė

Autorius
loretta
Tipas
Referatas
Dalykas
Teisė
Kaina
€2.93
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bir 4, 2012
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
13 psl.

Susiję darbai

Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas

Teisė Referatas vaidas634
,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo seimas Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Taip teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas...

Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės šaltiniai

Teisė Kursinis darbas 2003 m. show-off
Konstitucinė teisė pati savaime yra sudėtingas, neeilinis, išskirtinis reiškinys teisėje. Pagal savo normų prigimtį konstitucinė teisė, būdama kiekvienos šalies teisinės sistemos branduoliu, yra...