Pilietybės suteikimo išimties tvarka problematika

14 psl. / 3536 žod.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai bei pati pilietybės problema pradėta nagrinėti XX amžiaus pradžioje, 1918 m. vasario 16 d., atkūrus Nepriklausomybę. Vėliau šis procesas buvo pristabdytas, ir tik 1990 m. kovo 11 d., atstačius šalies Nepriklausomybę, vėl iškeltas.
Pilietybės instituto raidoje buvo nemažai diskusijų dėl vienų ar kitų įstatymo nuostatų, tame tarpe ir dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka reglamentavimo. Nors 1993 m. gegužės 14 d., priimant Lietuvą į Europos Tarybą, tuometinis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas buvo įvertintas gana palankiai, jis iki 2005 m. sausio 1 d. buvo keistas ar taisomas daugiau nei dešimt kartų. Iš to galima spręsti, kad stengiamasi civilizuotai spręsti sudėtingas pilietybės problemas, kai atsiranda spragų, ar yra būtinybė įstatymą tobulinti, kadangi įstatymo įgyvendinimui reikia nuolatinių pastangų.
Lietuvos Respublikoje pilietybės įgijimas yra reglamentuojamas Konstitucijoje, specialiuosiuose teisės norminiuose aktuose bei įstatymuose. Lietuvos Respublikos pilietybę galima įgyti keletu būdų: gimstant, įgyvendinus įstatyme numatytus reikalavimus bei kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išimtinis pilietybės įgijimo atvejis yra pilietybės suteikimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka gali suteikti tik Respublikos Prezidentas ir tik už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Būtent už kokius nuopelnus galima suteikti pilietybę išimties tvarka ir yra aktualus klausimas.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti pilietybės suteikimo išimties tvarka teisėtumo ribas bei pagrindinius pilietybės suteikimo išimties tvarka kriterijus, atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos kultūros, sporto, meno bei kitų sričių vertinimą bei valstybės prioritetus, sudarant baigtinį ypatingų nuopelnų Lietuvos Respublikai sąrašą.
Šiame darbe bus nagrinėjamas pilietybės suteikimas išimties tvarka, lyginami Lietuvos bei kitų užsienio valstybių pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejai. Šių klausimų nagrinėjimui bus pasitelkti lyginamasis, istorinis, sisteminis bei kiti metodai. Taip pat bus apžvelgta dviguba pilietybė, jos teisinis reglamentavimas bei jos efektyvumas tarptautinės teisės aspektu.


Turinys

  • ĮŽANGA3
  • 1. BENDRIEJI KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU PILIETYBE BEI JOS
  • SUTEIKMU IŠIMTIES TVARKA4
  • 1.1. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymų raida4
  • 1.2. Bendra pilietybės samprata5
  • 1.3. Pilietybę reglamentuojančios teisės normos7
  • 2. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SUTEIKIMAS
  • IŠIMTIES TVARKA8
  • 2.1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka
  • teisinis reglamentavimas8
  • 2.2. Valstybės institucijos, įgyvendinančios pilietybės klausimus9
  • 3. PILIETYBĖS SUTEIKIMO IŠIMTIES TVARKA PROBLEMATIKA10
  • 3.1 Problemos, susijusios su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu
  • išimties tvarka10
  • 3.2 Priemonės, kuriomis griežtinamas pilietybės suteikimas išimties
  • tvarka11
  • IŠVADOS13
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS14

Reziumė

Autorius
loretta
Tipas
Referatas
Dalykas
Teisė
Kaina
€2.47
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Bir 4, 2012
Apimtis
14 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Pilietybės suteikimas išimtine tvarka

Teisė Kursinis darbas loretta
Pilietybė – nuolatinis asmens teisinis ryšys su valstybe yra svarbus asmens konstitucinio teisinio statuso elementas. Nacionalinės teisės normos, kurios reguliuoja pilietybės santykius, sudaro...

Mokestiniai ginčai ir jų nagrinėjimo tvarka

Teisė Referatas jenna
Mokesčiai yra vienas iš pagrindinių valstybės pajamų formavimo būdų, taip pat laikomi esmine valstybės finansų sistemos dalimi. Teisės doktrinoje mokesčiai yra apibrėžiami kaip...

Europos Teisingumo Teismo sudėtis ir skyrimo tvarka

Teisė Referatas jenna
Europos Teisingumo teismo atsiradimas yra neatsiejamas nuo specifinės Europos Bendrijų (dabar – Europos Sąjungos) prigimties. Kiekvienoje brandžioje sistemoje bendruomenė negali sklandžiai egzistuoti be...