Fiskalinė politika

Fiskalinė politika – tai biudžeto politika, kurios pagrindinis uždavinys yra ne tik biudžeto subalansavimas bet visos ekonomikos stabilumo ir augimo užtikrinimas.
Ekonomikos teorijoje teigiama, kad fiskalinė politika gali padėti stabilizuoti ekonomiką išlaikant visuminę paklausą ir privataus sektoriaus pajamas ekonominio nuosmukio metu ir reguliuojant ekonominį aktyvumą stipraus augimo periodais. Fiskalinė politika turi veikti kaip stabilizavimo įrankis ir turi būti priešpriešinio ciklo: ekonominio nuosmukio metu vyriausybė turi didinti išlaidas ir mažinti mokesčius, siekdama sumažinti recesijos poveikį ekonomikai, o ekonominio pakilimo metu – mažinti vyriausybės išlaidas ir didinti mokesčius, t.y. vykdyti stabdančiąją fiskalinę politiką.
Svarbu pažymėti, kad aktyvi fiskalinė politika, atsakinga už ekonomikos stabilizavimą, gali vienodai remtis tiek besiplečiančiu, tiek ir mažėjančiu valstybės biudžetu. Tam tikrais atvejais būtini pakeitimai, susiję su vyriausybės išlaidomis bei mokesčiais, veikia automatiškai. Tai vadinamoji automatinė stabilizacija, nenumatyta diskrečiosios fiskalinės politikos.
Šiuolaikiniame pasaulyje fiskalinė politika yra vienas ir esminių nacionalinės valdžios institucijų taikomų bei šalies ekonominį vystymąsi įtakojančių finansinių instrumentų: jos dėka formuojamas valstybės biudžetas, kontroliuojamos biudžeto išlaidos, vykdomas ekonominio gyvenimo reguliavimas. Fiskalinė politika iš esmės laikytina visų šiuolaikinių valstybių egzistavimo pagrindu, kadangi būtent jos taikymo specifika apsprendžia valstybės vystymosi greitį bei ekonominį augimą.
Darbo tikslas – aptarti fiskalinės politikos priemones ekonomikos pakilimo ir nuosmukio laikotarpiais.