Eksportuojamų ir neeksportuojamų prekių vaidmuo šalies ekonomikai

Temos aktualumas: šiais globalizacijos laikais tarptautinė prekyba – tai šalių ekonominio vystymosi pagrindas. Dėl šios priežasties eksportas laikomas vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimo rodiklių. Dalis šalies prekių, gaminamų atskirose ūkio šakose yra eksportuojamos, o kita dalis prekių lieka šalyje, t.y. jos yra neeksportuojamos ir naudojamos tik ten, kur buvo pagamintos (jų negalima eksportuoti ar importuoti). Daugumos ekonominstų klasikų nuomone (pavyzdžiui, D. Rikardo) visos baigtinės prekės – eksportuojamos, o gamybos veiksniai (darbas, žemė ir kapitalas) – neeksportuojami. Vienos ar kitos prekės priskyrimas eksportuojamų ar neeksportuojamų prekių kategorijai nėra amžinas. Technologijų tobulinimas, mažinantis transportavimo išlaidas, priveda prie to, kad vis daugiau prekių pereina į eksportuojamų kategoriją. Tuo tarpu protekcionizmo didėjimas turi įtakos neekspotuojamų prekių kiekio didėjimui. Ir eksportuojamos, ir neeksportuojamos prekės turi įtakos ekonominei šalies sistemai: tiek kainų susidarymui, tiek gamybos struktūrai, tiek šalies ekonominei politikai.

Darbo tikslas: išanalizuoti eksportuojamų ir neeksportuojamų prekių vaidmenį šalies ekonomikos vystymuisi.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti eksportuojamų prekių sampratą ir eksporto vaidmenį šalies ekonomikai;
2. Apibrėžti neeksportuojamų prekių sampratą ir jų vaidmenį šalies ekonomikai;
3. Išanalizuoti Lietuvos eksporto ir importo santykio su šalies BVP kaitos tendencijas;
4. Ištirti Lietuvos eksportuojamas prekes pagal kombinuotą prekių nomenklatūrą;
5. Aptarti Lietuvos užsienio prekybos balanso kaitos tendencijas.

Darbo objektas: eksportuojamos ir neeksportuojamos prekės.

Darbo metodika: straipsnių, mokslinės literatūros apžvalga ir analizė.