Tikslieji ir gamtos mokslai / Medicina

Akis: išorinis, vidurinis, vidinis akies dangalai; branduolys; šviesos signalo perdavimo mechanizmas

0 atsiliepimų
Autorius:

Regos jutimo sistema pateikia greitą ir platų aplinkos erdvinį suvokimą. Jos funkciniai dirgikliai yra šviesosfotonai. Žmogaus akis – apie 2,5 cm skersmens šiek tiek pailgas obuolys. Naujagimio akies obuolio skersmuo – apie 1,7 cm, jis didėja iki 20-25 metų. Akies obuolys turi tris dangalus: išorinį, vidurinį ir vidinį.

Išorinis dangalas baltu neperšviečiamu sluoksniu dengia didumą akies paviršiaus. Akies priekyje jis pereina į skaidrią rageną.

Vidurinis dangalas – tamsiai rudas sluoksnis, dar vadinamas kraujagysliniu dangalu. Jame daug kraujagyslių ir pigmento. Akies priekyje šis dangalas sustorėja ir sudaro žiedo pavidalo krumplyną bei ploną žiedišką raumenų diafragmą – rainelę, kuri reguliuoja vyzdžio dydį (16.1 pav.). Vidurinis dangalas sugeria šviesos spindulius.

Vidiniame akies branduolio sluoksnyje yra tinklainė, kurioje daug šviesos receptorių – kolbelių ir lazdelių (stiebelių ir kūgelių). Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš tinklainės, šviesos receptorių nėra, todėl ši vieta vadinama akląja dėme. Tinklainės centre yra ovali gelsva sritis su duobute viduryje – geltonoji dėmė. Geltonojoje dėmėje yra tik kolbelių.

Ašaros

Ašaras gamina ašarų liaukos. Per dieną pagaminama nuo 1,0 ml iki 1,5 ml ašarų. Miegant jos negaminamos. Ašaros yra beveik neutralaus rūgštingumo (pH – 7,0 – 7,4) skystis. Jame yra apie 97,8% vandens ir 0,85% druskų. Žmogui atsimerkus, akies ragena liečiasi su oru ir nuo jos paviršiaus nuolat garuoja drėgmė, todėl ašarose druskų koncentracija didėja. Dėl lėto išsiskyrimo ir didelio garavimo ašarų osmosinis slėgis yra apie 25x10-3 osmol/l didesnis negu kraujo plazmoje. Jeigu ašarų daug išsiskiria, jos virsta izotoninėmis. Elektrolitų kiekiai ašarose yra panašūs kaip ir kraujo plazmoje. Baltymų ašarose yra nuo 0,6 iki 0,8 g/100 ml. Albuminų ir globulinų santykis yra apie 2. Baltymai mažina ašarų paviršiaus įtemptį, todėl jos geriau drėkina ragenos epitelį. Drėkinančioji ašarų plėvelė ant ragenos epitelio yra tik 8 µm, bet to pakanka, kad epitelio paviršius visiškai išsilygintų. Esant lygiam ragenos paviršiui, akies optinės savybės gerėja. Ašarų plėvelė taip pat apsaugo akį nuo įvairių mikroskopinio dydžio dalelių, pvz., dulkių, bakterijų ir kt. Ašarose yra fermento lizocimo, kuris hidrolizuoja bakterijų sienelėse esantį proteoglikaną mureiną. Fermentas lizocimas ir imunoglobuliniai suteikia ašaromsw baktericidinių ir bakteriostazinių savybių.

Priekinės kameros skystis užpildo priekinę kamerą, kuri yra tarp ragenos ir lęšiuko. Akies priekinės kameros skysčio tūris priklauso nuo akies obuolio dydžio ir priekinės kameros gylio. Ties vyzdžiu priekinė kamera yra giliausia, pvz., žmogaus akyje jos gylis nuo 3 iki 3,5 mm. Žmogaus akies priekinėje kameroje susirenka apie 0,25 ml skysčio, kuris yra silpnai šarminis ir turi nedaug baltymų (apie 0,5 g/100 ml). Priekinės kameros skystyje esančių albuminų ir globulinų santykis panašus į kraujo plazmos santykį. Beveik nesiskiria ir kitų junginių kiekiai, išskyrus vitaminą C, kurio priekinės kameros skystyje susikaupia net 20 kartų daugiau negu kraujo plazmoje.

 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
3100 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • 1. Įvadas3
  • 2. Išorinis akies dangalas5
  • 2.1. Ragenos medžiagų apykaita6
  • 3. Vidurinis akies dangalas7
  • 3.1 Akių spalvos8
  • 4. Vidinis akies dangalas9
  • 4.1. Lazdelės ir kolbelės9
  • 4.2. Kolbelės10
  • 5. Akies obuolio branduolys11
  • 6. Šviesos signalo perdavimo mechanizmas11
  • 6.1. Sužadinimo fazė11
  • 6.2. Adaptacijos fazė12
  • 7. Naudota literatūra14