Seksualinės prievartos korekcijos galimybės

Seksualinė prievarta šaltiniuose apibūdinama kaip prievartos rūšis, kai vaikas (iki 18 metų) verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) seksualinį vaikų išnaudojimą įvardija kaip priklausomų raidos atžvilgiu vaikų ir paauglių įtraukimą į seksualinę veiklą, kuriai jie nėra pakankamai subrendę ir nesuvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ar gauti su šia sritimi susijusį pelną.

Vaikų seksualinis išnaudojimas apjungia išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus.

Suaugęs (iš artimos aplinkos ar visiškai svetimas) pasinaudoja vaiko meile, palankumu, priklausomybe ir pasitikėjimu. Naudodamas seksualinę prievartą, įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, mėgaujasi kito paklusnumu. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, padaro žalą vaiko sveikatai, išgyvenimams, pažeidžia orumą.

Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei, fizinei sveikatai, gerovei iškyla grėsmė ar jau yra padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo, nes tai yra jo žmogiškųjų teisių pažeidimas.