Albrechtas Diureris

XV a. vokietis Johanas Gutenbergas išrado spausdinimo presą. Po Vokietiją greitai ėmė plisti spausdintinė grafika. Ši spaudos technika leido nuo lentos, kurioje išraižytas reljefinis piešinys, atspausti daug tokių pačių paveikslų. Spausdinimu daugiausia vertėsi būtent vokiečiai. Vokietijos technologine pažanga pasinaudojęs, grafikoje ryškius pėdsakus paliko vienas iškiliausių šios šalies menininkų - Albrechtas Diureris. Jis išraižė apie 200 medžio ir 100 metalo raižinių, reiškėsi tapyboje, kūrė altorinius paveikslus bei nuostabius portretus.

To meto Vokietijos mene reiškėsi Renesanso įtaka. Albrechtas Diureris kūrė meno gigantų epochoje. Leonardas da Vinčis, Rafaelis ir Mikelandželas buvo Diurerio amžininkai italai. Italijoje, atvirkščiai nei Vokietijoje, Renesansas reiškė antikinės kultūros atgimimą. Už Alpių menas tęsė gotikos tradicijas, tačiau itališkoji įtaka taip pat buvo stipri. Todėl čia epocha įgijo Šiaurės renesanso vardą, kuris atnešė revoliucinių vėjų į Europos meno istoriją.

Albrechtas Diureris buvo pirmasis menininkas, atradęs spausdinimo galią, pirmasis dailininkas savo kūrinius žymėjęs monograma, nurodančia autorystę, ir vienas pirmųjų tapęs autoportretus. Tad tai labai ryški asmenybė ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos meno istorijoje.

1471 metų gegužės 21 dieną viduramžiškas pietų Vokietijos miestas Niurnbergas pasitiko ką tik pasaulį išvydusią neeilinę asmenybę – pasaulinę šlovę pelnysiantį kūrėją Albrechtą Diurerį. Dailininkas gimė auksinių ir sidabrinių daiktų meistro Albrechto Diurerio (sūnui buvo duotas Albrechto vardas tėvo garbei) ir Barbaros Diurer šeimoje...