Priverstinės migracijos veiksniai ir priežastys

Taip sparčiai vykstant globalizacijos procesui, neišvengiamu reiškiniu tampa tarptautinė migracija. Jos metu žmonės siekia pagerinti ar tiesiog pakeisti socialinę, ekonominę, politinę ir kultūrinę aplinką. Tačiau daugeliu atvejų palikti savo namus žmones verčia persekiojimai, konfliktai, badas, kitos nelaimės, todėl bėgimas iš gimtos šalies jiems tampa vieninteliu išsigelbėjimu. Namus praradę pabėgėliai pagalbos prašo saugesnėje šalyje, kurioje tikisi turėti galimybę sėkmingai integruotis. Tai pavyksta ne visada, kadangi visuomenės požiūris į svetimšalius, ypač asmenis iš trečiųjų šalių, nepakankamai palankus, skeptiškas. Vis atsiranda manančių, kad atvykėliai – ekonominis nuostolis valstybei, vietinės kultūros niokotojai. Pabėgėliai kelia ne tik kultūrinių, bet ir socialinių, ekonominių bei politinių problemų. Dėl šiuos priežasties šalių vyriausybės stengiasi kiek įmanoma reguliuoti jų srautus: šalinti nevaldomo kraustymosi priežastis, grąžinti pabėgėlius į jų kilmės šalis, jei ten jiems nebegresia pavojus, susidorojimas.

Patirdami socialinę atskirtį, netekties jausmą, dažnai ir aplinkinių diskriminaciją ar net rasizmą, nemokėdami kalbos, patekę į svetimą aplinką pabėgėliai tampa itin pažeidžiama visuomenės dalimi. Kiekvienam žmogui jo problemos yra svarbiausios ir opiausios, tačiau nėra galimybių visiems norintiems suteikti prieglobstį ar juo labiau pabėgėlio statusą. Todėl prieš suteikiant pabėgėlio statusą būtina išsiaiškinti konkrečias priežastis, kurios privertė žmogų emigruoti. Tik atsižvelgus į jas galima nuspręsti ar migrantas nenori pasipelnyti, „atimti“ pagalbą iš tų, kuriems jos reikia labiau.

Darbo tikslas: išsiaiškinti priverstinės migracijos priežastis ir veiksnius.

Uždaviniai:

• atskleisti priverstinės migracijos sampratą;
• aptarti priverstinės migracijos priežastis ir veiksnius.

Objektas: pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai.

Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė.