Miškatundrių ir miškapievių biomų augalija bei gyvūnija
Sausumos ekosistemos grupuojamos į biomus – didžiules organizmų bendrijas, susidariusias tam tikroje teritorijoje dėl sudėtingos abiotinių (ypač klimatinių) ir biotinių veiksnių tarpusavio sąveikos – pagal šiuos rodiklius:
- panašią geografinę padėtį;
- panašias klimato sąlygas (kritulių kiekį, vidutinę metinę, šaltojo ir šiltojo mėnesio temperatūrą, aktyvių temperatūrų sumą);
- metinį Saulės spinduliuotės balansą;
- augalijos ir gyvūnijos rūšinę sudėtį;
- produktyvumą (biomasės kiekį ir prieaugį).
Kiekvienam biomui būdingas tam tikras vyraujantis augalijos tipas (Stravinskienė, 2003). Miškatundrės ir miškapievės yra vienos iš pagridinių sausumos biomų. Jos plyti Šiaurės platumos juostoje tarp tundrų ir borealinių miškų. Šie gamtiniai dariniai iš kitų pasaulio teritorijos objektų išsiskiria savo natūraliai, gamtinių procesų metu susiformavusia struktūros padėtimi. Juose vyrauja įvairūs, šiems biomams būdingi augalijos ir gyvūnijos tipai. Labai svarbu susipažinti su šiais objektais, kadangi pažinimo procesas suteiks galimybę geriau pažinti miškatundres ir miškapieves, prisidėti prie jų išsaugojimo bei tobulinti žinias apie mus supantį gyvąjį pasaulį, svarbu susipažinti su šiuose biomuose vyraujančia augalijos ir gyvūnijos įvairove.
Mano darbo tikslas yra aptarti miškatundrių ir miškapievių biomų augaliją ir gyvūniją.
Svarbiausi darbo užaviniai:
- supažindinti su miškatundrių ir miškapievių biomuose vyraujančia augalija bei gyvūnija;
- apibūdinti vyraujančias rūšis;
- paminėti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis;
- paanalizuoti nykimo priežastis;
- palyginti abiejų biomų vyraujančius augalijos ir gyvūnijos tipus bei padaryti išvadas.
|
Darbo tipas:
|
Dalykas:
|
|
Apimtis:
2883 žodžiai (-ų)
|
Lygis:
Universitetas
|
Turinys
- ĮVADAS3
- 1. MIŠKATUNDRĖS4
- 1.1. MIŠKATUNDRIŲ AUGALIJA4
- 1.2. MIŠKATUNDRIŲ GYVŪNIJA6
- 2. MIŠKAPIEVĖS8
- 2.1. MIŠKAPIEVIŲ AUGALIJA8
- 2.2. MIŠKAPIEVIŲ GYVŪNIJA11
- IŠVADOS12
- LITERATŪRA13
Jums gali būti aktualu
Įvadas- Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su [...]
Ląstelės teorija teigia, kad naujos ląstelės formuojasi ląstelės dalijimosi būdu iš jau esančių ląstelių. Ląstelės [...]
•Sandara •Funkcijos •DNR •Mitochondrijos gyvūnų, augalų ir grybų (mielių) ląstelėse •Ligos [...]
Į naujausią Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšių sąrašą, patvirtintą 2003, įrašyti 358 rūšių augalai (iš [...]
Vabzdžiaėdžiai augalai - tai nedidelė augalų grupė, prisitaikiusi augti skurdžiuose dirvožemiuose. Šie augalai dalį būtinų [...]
Tai plati augalų, kurių dalys naudojamos kaip žaliava vaistiniams preparatams, grupė. Jų priskaičiuojama apie [...]
Arabidopsis Pol IV ir Pol V yra sudarytos iš subvienetų, kurie yra Pol II 12 [...]
Per paskutinius dešimtmečius Lietuvoje kaimai labai sparčiai keičiasi. Dalis sodybų, ypač nuošalios vietovėse, nebelikus gyventojų [...]
Kas yra lytinis ir nelytinis dauginimasis ? Kuom jie abu skiriasi, kuom jie yra panašūs [...]
Agrokultūroje vieni augalai sodinami šalia kitų (arba priešingai) kenkėjų prevencijos, apdulkinimo, derliaus didinimo tikslais (ang.
Žiediniai augalai yra labai skirtingos išvaizdos, įvairaus dydžio, atstovauja praktiškai visoms žinomoms gyvenimo formoms. Pagrindinė [...]