Biotechnologijos
Ištrauka
Žmonijos istorijoje naujų technologijų atsiradimas ne kartą iš esmės pakeitė visuomenę. Taip įvyko XIXa. pradžioje sukūrus garo variklius, vėliau milžinišką poveikį turėjo vidaus degimo variklių, elektros atradimas. Informacinės technologijos ir biotechnologija yra dvi svarbiausios šiuolaikinės inovacijos, dabar keičiančios mūsų gyvenimą.
Oficialus biotechnologijos apibrėžimas, kurį 1989 metais priėmė Europos Biotechnologijos Federacijos generalinė asamblėja, yra toks: Biotechnologija yra gamtos ir technikos mokslų integracija, siekiant panaudoti organizmus, ląsteles, jų dalis ir molekulinius analogus produktų gamybai ir paslaugų teikimui. Biotechnologija siekia žmonių atskleistus gyvybės veiklos principus panaudoti pramoninėje gamyboje.
Pateiktas biotechnologijos apibrėžimas yra labai platus. Jis apima seniai žinomus fermentacijos procesus, kaip alkoholinių gėrimų gamyba fermentuojant cukrines medžiagas, kai kurios pieno perdirbimo, duonos gamybos stadijos. Iš esmės, į šį apibrėžimą telpa visa žemės ūkio, miškininkystės veikla. Šiuo metu naudojamas žodis „biotechnologija“ suprantamas kaip modernioji arba šiuolaikinė biotechnologija, neįjungiant minėtųjų tradicinių žmonių gamybinės veiklos sričių. Šiuolaikinės biotechnologijos pagrindas yra kelių pastarųjų dešimtmečių biologijos bei kitų gamtos mokslų pasiekimai. [11]
Šiuolaikinės biotechnologijos era prasidėjo 1953 metais, kai Amerikos biochemikas James Watson ir anglų biofizikas Francis Crick pasiūlė dvigrandės, komplementarių spiralių DNR modelį. Tais pačiais metais William Hayes atranda, kad galima perkelti plazmidinius DNR iš vienos ląstelės (bakterijos) į kitą. [1]
Šiuo metu biotechnologija yra sparčiausiai auganti pramonės sritis pasaulyje. Biotechnologijai plečiantis, pradėta ją skirstyti į siauresnes sritis. Vaistinių medžiagų paieška ir gamyba biotechnologiniais metodais bei kiti biotechnologijos panaudojimai sveikatos apsaugai buvo pavadinti raudonąja biotechnologija. Biotechnologinių metodų panaudojimas žemės ūkyje vadinamas žaliąja biotechnologija. Gyvų organizmų ar gyvybinės veiklos panaudojimas pramoninėje cheminių medžiagų, biodegalų ir pan. gamyboje vadinamas baltąja (pramonine) biotechnologija. O maždaug prieš dešimt metų, pradėtas naudoti terminas mėlynoji biotechnologija - jūros organizmų biotechnologiniai tyrimai. Jie apima vaistinių medžiagų gavimą iš jūros organizmų, jūros augalų ir ypač žuvų genetinį modifikavimą. [11]
Turinys
- Įvadas
- 1. Raudonoji biotechnologija
- 1.1 Biotechnologinių ir cheminių vaistų skirtumai
- 1.2 Bioetiniai ir biogeneriniai preparatai, jų skirtumai
- 1.3 Pagrindiniai biotechnologiniai metodai medicinoje dabar ir ateityje
- 1.3.1 Vakcinų biotechnologija
- 1.3.2 Antikūnų inžinerija
- 1.3.3 Genų terapija
- 1.3.4 Genetinė imunizacija
- 1.3.5 Kamieninės ląstelės – terapijai
- 1.3.6 Bionanotechnologijos
- 2. Žalioji biotechnologija
- 2.1 Žaliosios biotechnologijos pradžia
- 2.2 Genetiškai modifikuoti augalai žemės ūkyje
- 2.3 Biotechnologija miškų ūkyje
- 2.4 Genetiškai modifikuotų augalų įtaka sveikatai
- 3. Baltoji biotechnologija
- 3.1 Biomasė
- 3.1.1 Biomasės naudojimas
- 3.1.2 Biomasės naudojimo priežastys
- 3.1.3 Biomasės išteklių rūšys
- 3.1.4 Pagrindinės biomasės konversijos technologijos
- 3.1.4.1 Šilumos gamyba
- 3.1.4.2 Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija/termofikacija).
- 3.1.4.3 Bioetanolio gamyba
- 3.1.4.4 Biodyzelino gamyba
- 3.2 Biokatalizės procesai
- 3.3 Baltoji bioetchnologija Lietuvoje
- Išvados
- Literatūros šaltiniai
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Kov 19, 2016
- Publikuotas
- 2015 m.
- Apimtis
- 17 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų