Humanitariniai mokslai / Filosofija

Senekos mokslo palikimas ir jo idėjų pritaikimas XXI amžiuje

0 atsiliepimų
Autorius:

Lucijus Anėjus Seneka - vienas reikšmingiausių Romos filosofų, vėlyvojo stoicizmo (stoicizmas - filosofijos srovė atsiradusi III a. pr. m. e. antikinėje Graikijoje. Vėliau išplito į Romos imperiją bei darė įtaką krikščionybės doktrinos kūrimuisi. Kertinės stoicizmo vertybės: teisingumas, išmintis, drąsa, saikingumas (kuklumas), nuosaikumas[1]) atstovas, kuriam buvo itin svarbi etikos tema ir vystymas.

Lucijus Anėjus Seneka gimęs 4 mūsų eros metais Ispanijos Kordoboje Romos raitelio šeimoje, politiko ir filosofo bei rašytojo lemtį priėmė iš tėvo: jis sūnui davė politikui derantį išsilavinimą, jis įžiebė garbės troškimą ir padėjo žengti pirmuosius karjeros žingsnius valdant Kaligulai. Būdamas penkerių  metų Lucijus Seneka su savo šeima iš Kordobos persikėlė gyventi į Romą. Ten mokėsi retorikos, stoicizmo filosofijos. Senekos raštuose minimi du mokytojai: pitagorininkas Sotionas ir stoikas Atalas. Sotionas rėmėsi Pitagoro mokslu, todėl teigė, kad po mirties žmogaus siela pereina į kitus daiktus. Ši doktrina draudė valgyti mėsą. Lucijus tapo vegetaru, tačiau, palaikęs savo tėvo nuomonę, atsisakė vegetarizmo. Senekai retorikos pagrindus dėstė pats tėvas. Turėdamas gerą pasiruošimą, Seneka tapo advokatu ir vedė. Pirmoji žmona anksti mirė, palikusi jam du sūnus, kurie irgi greitai mirė. 16 – 31 m. ligotas Seneka gydėsi pas savo įseserę Egipte. 31 m. grįžęs į Romą, priėmė magistrato, vėliau 33 m. -  kvestoriaus pareigas. 37 m. labai išgarsėjęs, Seneka pakliuvo į imperatoriaus Kaligulos dėmesio centrą. Pavydas Senekos oratorijoms ir veikalams privertė valdininką įsakyti nužudyti jį, tačiau begalinei oratoriaus laimei Kaligula buvo perkalbėtas. 41 m. dėl Romos imperatoriaus Klaudijaus žmonos Mesalinos intrigų Seneka iki gyvos galvos ištremiamas į Korsikos salą. 49 m. su Nerono motinos Agripinos pagalba grįžo į Romą, gavo pretoriaus pareigas ir Nerono auklėtoju. Taip pat vedė antrą kartą. 54 m. Agripinai nunuodijus imperatorių Klaudijų, imperatoriumi tampa šešiolikametis Neronas. Po Nerono valia įvykdyto savo motinos Agripinos nužudymo - 59 – aisiais metais - baigiasi laikotarpis, istorikų vadinamas „puikiuoju penkmečiu“ (quinquennium Neronis). 62 m. neaiškiomis aplinkybėmis miršta Senekos sąjungininkas Afranijus Buras. Seneka apkaltinamas nesiliaujančiu turto didinimu, Nerono iškalbos pasisavinimu ir imperatoriaus gabumų juodinimu. Seneka atsisako Nerono jam dovanotų turtų ir pasitraukia iš politikos. 65 m. apkaltintas dalyvavęs sąmoksle ir Nerono įsakymu priverstas nusižudyti.

[1] Gineika J., Letukienė N., Istorija. Politologija ,,Kurso santrauka istorijos egzaminui“, ,,Alma litera“,Vilnius ,2003, 216 psl.,ISBN 9955-08-464-2.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
2185 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Švietimo amžius ir jo idėjų nulemti politiniai pokyčiai
Prezentacija Švietimo amžius ir jo idėjų nulemti politiniai pokyčiai

I.Švietimo epochos samprata Švietimo epochos ištakos(priežastys) Esminės švietimo epochos idėjos II.Svarbiausi švietėjų analizuojami klausimai Žymiausi švietėjai ir jų mintys III.Apšviestojo [...]

Naujosios viešosios vadybos idėjų pritaikymas Lietuvos valstybės tarnyboje
Referatas Naujosios viešosios vadybos idėjų pritaikymas Lietuvos valstybės tarnyboje

Referato tema NAUJOSIOS VIEŠOSIOS VADYBOS IDĖJŲ PRITAIKYMAS LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBOJE, paskaita - Valstybės tarnyba.

Amžius ir senėjimas šiuolaikinėje visuomenėje
Tyrimas Amžius ir senėjimas šiuolaikinėje visuomenėje

Nieko nėra amžino, kaip kad nieko nėra galingesnio už laiką. Jo tėkmės niekam nepavyko sustabdyti.