Investicijos į žmogiškąjį kapitalą

20 psl. / 5000 žod.

Ištrauka

Ekonomika pasižymi ypatingu joje vykstančių procesų dinamiškumu ir sudėtingumu. Nepaprastas ūkinių ryšių sudėtingumas, naujų organizacijos formų ir valdymo metodų įdiegimas, socialinių – psichologinių veiksnių vaidmens padidėjimas, ekologinių reikalavimų sugriežtinimas, tradicinis rinkos santykius daro vis mažiau stabilius ir pastovius. Pastarieji papildomai nauju adekvačiu mokslinės – techninės ir informacinės revoliucijos turiniu. Šiuo metu išsivysčiusioms pasaulio valstybėms būdingas perėjimas prie naujo – postindustrinės arba informacinės visuomenės tipo. Jis apibūdinamas mokslinių žinių, informacijos ir inovacijų sparčiais augimo tempais. Tuo pat metu iš esmės keičiasi visuomenės vystymosi prioritetai.

Žmonijos vystymosi istorija patvirtina glaudų ryšį tarp švietimo ir ekonomikos išsivystymo lygių. Sėkmingas ekonomikos vystymas vis daugiau priklauso nuo to, kokios bus investicijos į žmones ir intelektualinio potencialo išsaugojimą bei plėtrą, t.y. žmogiškąjį kapitalą.

Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių pilnesnis patenkinimas. Žmogiškasis kapitalas yra vertingiausias šiuolaikinės visuomenės resursas, net svarbesnis už gamtos turtus arba žmonių sukauptą materialinį turtą. D. Greisonas pabrėžia, kad “būtent žmogiškasis kapitalas, o ne fabrikai, įrengimai ir gamybinės atsargos yra konkurencingumo, ekonominio augimo ir efektyvumo kertinis akmuo” (1,196).

Žmogiškasis kapitalas yra investicijos į žmogiškuosius išteklius švietimui, profesiniam parengimui, sveikatos apsaugai ir moksliniams-tiriamiesiems bei konstravimo darbams (MTKD). Išlaidos daromos laukiant būsimos naudos, todėl sąvoka “žmogiškasis kapitalas” apibūdinama kaip “investicijos į žmogiškuosius resursus”. Egzistuoja tiesioginė analogija tarp investicijų į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą, tačiau yra ir skirtumų. Žmogiškasis kapitalas negali būti paskolų teikimo garantas, kadangi jis negali būti parduotas. Be to, individas negali paskirstyti arba diversifikuoti savo rizikos, kaip tai gali padaryti fizinio kapitalo savininkas.

Žmogiškojo kapitalo teorija – šiuolaikinio ekonomikos mokslo daugelio laimėjimų pagrindas, kuriuo remiantis galima paaiškinti darbo užmokesčio diferenciaciją pagal amžių ir profesijas, nevienodą bedarbystės pasiskirstymą pagal klasifikacijos lygius, profsąjungų veiklos reguliavimą, taip pat išteklių paskirstymą mokslui, švietimui ir profesiniam parengimui. Žmogiškąjį kapitalą sudaro daugiausia švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidos. Kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus įgyja, tuo daugiau jis laikosi šiuolaikinės gamybos reikalavimų, ir kuo geresnė visuomenės narių sveikatos būklė, tuo daugiau laiko praleidžia produktyviai kiekvienas visuomenės narys per savo darbingą amžių. Gerinant tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sąlygas, daromas teigiamas poveikis ne vien ekonomikos rodikliams. Dar svarbesnė yra jų socialinė funkcija: mažėja socialinis visuomenės narių susiskaldymas, žmogaus gyvenimas tampa įvairus ir visavertis. Todėl šių dienų visuomenėje investicijos į žmogiškąjį kapitalą labai didelės. Pasaulinis patyrimas ryškiai rodo, kad šalys, kurios neinvestuoja į žmones, neišvengiamai atsilieka nuo kitų šalių. Žmogiškojo kapitalo pagrindas yra išsimokslinimas. XXI amžiaus pradžioje jis tampa lemiamu ekonominio- socialinio progreso veiksniu. Pranašumus konkurencinėje kovoje vis labiau apsprendžia ne šalies dydis, turtingi gamtos resursai ir finansinis kapitalas. Dabar viską lemia išsimokslinimas ir visuomenės sukauptų žinių dydis. Daugiau dėmesio reikia skirti ekonominiams švietimo ir mokslo aspektams, kadangi efektyvus švietimo potencialo panaudojimas yra visuomenės ekonominio ir socialinio stabilumo pagrindinė sąlyga.

Tyrimo problema. Ištirti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jų grąžą. Žmogiškojo kapitalo koncepcija yra plačiai taikoma pagrindžiant investicijas į vidurinį ir aukštąjį mokslą, į mokymą neatsitraukiant nuo gamybos, taip pat ir į ikimokyklinį ugdymą šeimoje, sveikatos apsaugą bei informacijos apie darbo rinką bedarbiams ir jauniems specialistams paieškas. Nors empiriniai, sociologiniai tyrimai verčia žmogiškąjį kapitalą laikyti priklausomu kintamuoju, kurį teigiamai gali paveikti „geras“ valdymas. Žmogiškasis kapitalas daug aiškiau suvokiamas kaip priklausomas kintamasis, nes asmenų dalyvavimas visuomeninėje veikloje nedaro įtakos (nei teigiamos, nei neigiamos) socialiniam pasitikėjimui. Tačiau į visuomeninę veiklą lengviau ir plačiau įsitraukia žmonės, kurie turi didesnį socialinio pasitikėjimo rodiklį (jo šaltiniai ir priežastys gali būti įvairios), o tai, kaip tolesnį jų pasitikėjimo lygį veikia jų dalyvavimas pilietinėje veikloje.

Tyrimo tikslas – įvertinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir ištirti žmogiškojo kapitalo formavimąsi ir vertinimą (pavyzdžiai: mokymosi sistemoje, kvalifikacijos kėlimo poreikis, intelektualių resursų vaidmuo).

Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

  • išanalizuoti žmogiškojo kapitalo teorinius aspektus;

aptarti žmogiškojo kapitalo vertinimą ir formavimą (pavyzdžiai: mokymosi sistemoje, kvalifikacijos kėlimo poreikis, intelektualių resursų vaidmuo);

  • išanalizuoti žmogiškojo vertinimo būdus ir rodiklių sistemą;
  • aptarti intelektualių resursų poreikį ekonomikoje;
  • plačiau apibendrinti investicijų į žmogiškąjį kapitalą grąžos tyrimo metodiką pasirenkant sociologiniam tyrimui Lietuvos įdarbinimo agentūras;
  • (Nustatyti kokią realią naudą ir grąžą gauna įmonės, įstaigos, regionas investuodami į žmogiškąjį kapitalą remiantis įdarbinimo agentūrų tyrimo duomenimis).

Tyrimo hipotezė - investicijos į žmogiškąjį kapitalą pasireiškia teigiama ekonomine ir socialine grąža tiek pačiai valstybei, tiek jos piliečiams.

Tyrimo objektas – investicijų į žmogiškąjį kapitalą grąža.

Tyrimo metodai – iškeltai problemai tirti naudoti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, Lietuvos, Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dokumentų analizė, statistinių duomenų analizė ir sintezė, palyginamoji analizė, grafinis vaizdavimas.

Naudojami šaltiniai - Naudojami šaltiniai - rengiant pasirinktos temos literatūros apžvalgą daugiausia buvo remtasi užsienio šalių literatūros šaltiniais, kadangi Lietuvoje tai pakankamai nauja sritis ir šiuo klausimu nebuvo atliekami išsamūs tyrinėjimai. Darbe naudojami - LR institucijų –Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Statistikos departamento – duomenys bei atliktos analizės. Europos Sąjungos reglamentai, Lietuvos mokslininkų straipsniai ir mokomosios medžiagos, konferencijų ir interaktyvūs šaltiniai, tyrimų bendrovės "TNS Gallup" tyrimų rezultatai.

Temos naujumas ir kas ją nagrinėjo. Maždaug nuo 1996-1997 m. Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitete prof. A. Buračas ėmė dėstyti magistrantams paskaitų kursus, skirtus žmogiškųjų išteklių paradigmatikai ir jų ekonominio vertinimo patirčiai apibendrinti. Po keleto metų panašiais žinių ekonomikos aspektais ir klausimais paskaitų kursus imta dėstyti KTU, VU, VGTU, MRU, o kartu su žinių visuomenės idėjų plėtra plėtojama informacinių technologijų statistinių rodiklių analizė. 2005 metais Europos vadybos asociacija kartu su VDU ir Baltijos vadybos fondas Kaune organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą žinių ekonomikos plėtros vadybai, pasirodė ir pirmoji daktaro disertacija, skirta žmogiškųjų išteklių tyrimo patirčiai apibendrinti. Doc. M. Kiškis pastaraisiais metais publikavo keletą įdomių darbų.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • I. Žmogiškojo kapitalo sąvoka ir etimologija6
  • 1.1. Žmogiškojo kapitalo samprata ir klasifikacija6
  • 1.2. Žmogiškojo kapitalo teorijos12
  • 1.3. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą rūšys15
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS

Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Referatas
Dalykas
Vadyba
Kaina
€2.86
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lie 20, 2016
Apimtis
20 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

„Žarija“ investicijų projekto vertinimas

Vadyba Kursinis darbas linadina
Darbo aktualumas. Kiekviena įmonė gali uždirbtą pelną laikyti banke grynųjų pinigų pavidalu, išmokėti akcininkams kaip dividendus bei panaudoti kitiems vienkartiniams poreikiams tenkinti ir...

Žmogiškasis kapitalas

Vadyba Referatas thisme
Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmogus, o būtent žmogiškasis kapitalas yra žinių ekonomikos centrinis elementas. Praėjus daugiau, nei pusei amžiaus nuo žmogiškojo...