Multinacionalinių įmonių funkcionavimo ypatumai Lietuvoje

28 psl. / 7000 žod.

Ištrauka

Visų pirma noriu pabrėžti:

Nors tarptautinis verslas buvo vienas iš svarbiausių ekonominio vystimosi bruožų, daugumoje šalių per pastaruosius 150 metų mokslinis interesas buvo skirtas MNK (multinacionalinės kompanijos, arba angl. k. multinational companies), kurių veikla prasidėjo kartu su tiesioginių užsienio investicijų banga. Jos pradžia siejama su JAV kompanijų investicijomis į Vakarų Europą, VE (angl. k. Western Europe) 1946-1960 metais. [2, 9p.]

Suprantama, kad mano kursiniame darbe dažniausiai dominuos žodžiai „multinacionalinės įmonės“, „multinacionalinės kompanijos“, „multinacionalinės korporacijos“, todėl pateiksiu jų apibrėžimus:

Multinacionalinė įmonė yra tokia įmonė, kuri vienodą veiklą vykdo skirtingose šalyse. Šiuo atveju kiekvienoje šalyje arba tam tikrame regione atliekamos vertės kūrimo operacijos. Globali įmonė kiekvieną vertės kūrimo veiklą vykdo vienoje arba dviejose šalyse, siekdama minimizuoti veiklos dubliavimą ir išlaidas, tuo mačiu maksimizuodama dalijimąsi žiniomis ir patirtimi visoje vertės grandinėje. Globali įmonė gali būti tokia, kuri veikia globalioje ūkio šakoje bei įgyja tyrimų ir diegimo, gamybos, marketingo ir finansinių pranašumų bei reputaciją. To neturi jos konkurentai, dirbantys tik nacionalinėse rinkose. [4 šaltinis]

Lietuvių autoriai (J. Mačerinskas, V. Vengrauskas, 2000) siūlytų vartoti šią multinacionalinės kompanijos sąvoką bei tokį jos apibrėžimą:

Multinacionalinė kompanija tai tarptautinės įmonės forma, kuriai būdingas įmonių tinklas, susidedantis iš pagrindinės kompanijos vienoje šalyje ir padalinių kitose šalyse, kuris pasižymi bendra veiklos strategija, remiasi bendrais ištekliais, informacijos sistemomis bei kompanijos ženklu. [7 šaltinis]

Multinacionalinės korporacijos MNK – milžiniškos korporacinės imperijos, apkėtusios visą Žemės rutulį, kurių metinė apyvarta yra kaip daugelio šalių visas BNP. 1998m. pasaulyje buvo 53000 multinacionalinių korporacijų, turinčių 450000 padalinių užsienyje, kurių globalūs pardavimai sudarė 9,5 trln. dolerių. Pastaruoju metu tarptautinė gamyba „persveria eksportą, kaip vyraujantį užsienio rinkų aptarnavimo būdą“ [UNCTAD, 1997, p.1]. Keletas MNK dominuoja pasaulio naftos, kalnakasybos, maisto ir kitų žemės ūkio produktų rinkose, o apie 100 – atlieka pagrindinį vaidmenį pramoninės gamybos ir paslaugų globalizavimo procese. Visos kartu 100 didžiausių MNK kontroliuoja apie 20 proc. globalaus užsienio turto, visame pasaulyje įdarbinta 6 mln. darbuotojų ir sudaro beveik 30 proc. visų MNK bendro pasaulinio pardavimų kiekio [UNCTAD, 1997, p.8]. [1, 266p.]

Iš pateiktų apibrėžimų galime suprasti, kad multinacionalinė įmonė yra labai didelė įmonė, kuri turi savo padalinių ne vienoje šalyje. Multinacionalinės korporacijos dominuoja gamyboje, prekyboje, investicijų ir technologijų srityse. Dabartiniame globaliniame ūkyje jos laikomos vienu stipriausių pokyčių veiksnių. Tai pasireiškia jų skaičiaus ir ekonominės įtakos augimu. Multinacionalinių korporacijų atsiradimą ir globalinę veiklą lemia trys pagrindinės priežastys:

  • spartėjančių technologinių pokyčių nulemti nauji gamybos metodai;
  • didėjantis kapitalo tarptautinis mobilumas, palengvinęs investavimą užsienyje;
  • paprastesnis, lengviau prieinamas transportavimas ir ryšiai.

Savo ruožtu multinacionalinių korporacijų stiprėjimas mažina centralizuotos nacionalinės valstybės vaidmenį bei silpnina prielaidą, kad nacionalinė valstybė gali kontroliuoti privataus verslo sektorių. Šios korporacijos dažniausiai lojalios ne konkrečiai valstybei, bet akcininkams, kurių interesams atstovauja, o jų mobilumas skatina „vetuoti“ tai, ką nustato atskirų šalių vyriausybės.

[5 šaltinis]

Daugeliui šalių yra gana sunku kontroliuoti multinacionalinės kompanijos veiklą jos teritorijoje. Multinacionalinių kompanijų lankstumas įgalina jas perkelti kapitalą, prekes, personalą, bei technologijas už nacionalinių sienų ribų. Taip pat suteikia joms teisę pasinaudoti viena ar kita šalimi, norint gauti palankiausius sau susitarimus [Navickas V., str. „Tarptautinių firmų samprata ir klasifikavimas“].

Taigi aptarusi multinaconalinių kompanijų apibrėžimus bei jų atsiradimą ir veiklą, pareisiu prie organizacinių struktūrų. Svarbu išsiaiškinti, kokios yra tos organizacinės struktūros, aptarti jų pranašumus bei trūkumus ir nustatyti, kas lemia MNK struktūrą.


Turinys

  • Įvadas2
  • I dalis4
  • 1.1. Multinacionalinių įmonių samprata4
  • 1.2. Multinacionalinių kompanijų organizacinės struktūros5
  • 1.3. Idealus ir netinkamas atvejai multinacionalinėje įmonėje12
  • 1.4. MNK struktūros nustatymas13
  • 1.5. Besikeičianti ir stabili aplinka14
  • II dalis15
  • 2.1. Multinacionalinių įmonių pavyzdžiai Lietuvoje15
  • 2.2. Lietuvos patrauklumas investicijoms16
  • 2.2.1. Investuotojai Lietuvoje18
  • 2.3. Multinacionalinių firmų įtaka valstybių politikai20
  • 2.3.1. Politinis ir įstatyminis multinacionalinių firmų poveikis20
  • 2.4. Multinacionalinių įmonių problema – kyšininkavimas22
  • 2.5. Multinacionalinės įmonės galimybė įveikti krizę23
  • III dalis24
  • Išvados25
  • Naudota literatūra27

Reziumė

Autorius
kursiniaidarbai
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€3.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgs 2, 2016
Apimtis
28 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Lietuvos mokesčių raida ir ypatumai

Ekonomika Referatas 2011 m. migleda
Darbe aprašomi svarbiausi Lietuvos mokesčių aspektai. Aptariamos galimos mokesčių rūšys bei gyventojų pajamų mokesčio kitimo galimybės .

Būsto kreditavimo ypatumai Lietuvoje

Ekonomika Referatas thisme
Daug kas pasikeitė nekilnojamojo turto rinkoje nuo to laiko, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Ekspertų teigimu, Europos Sąjungos narystės įtaka jaučiama jau...