Teatras kaip (nepaveiki) sociopolitinė akcija: spektaklis "Visuomenės priešas"

Režisieriaus Jono Vaitkaus „Visuomenės priešo“ premjera įvyko 2011 m. lapkričio mėnesį. Tuo metu apie spektaklį kalbėta kaip apie istorinį įvykį, tiesiogine to žodžio prasme sudrebinusį (pasak J. Vaitkaus) Lietuvos nacionalinį dramos teatrą. Pastatymu ieškota prieš daugiau nei šimtą metų Henriko Ibseno parašytos pjesės „Tautos priešas“ aktualumo, socialinės ir politinės realijos dar labiau pakitusios šiandien.

Visuomenės priešo šeimą ir gydyklos miestelio-korporacijos bendruomenę ištinka socialinis „fenomenas“: netikėtas jos suskaldymas, kuris iš pažiūros suformuotas iš agresorių ir aukų, neišvengiamai baigiasi socialiniu bei moraliniu visuomenės priešo palaidojimu, kuris turėtų dekonstruoti ir demaskuoti ideologines galios struktūras. Vadinamojoje spektaklio visuomenėje kiekvienas veikėjas atspindi kokį nors tipą ir politines pažiūras. „Visuomenės priešo“ struktūroje taip pat matyti ši tipologija: vienoje kraštinėje rikiuojasi valdininkai ir politikai (apsirengę kostiumu arba tai įvirtina lazdos, kepurės simboliai; kostiumų autorė – Jolanta Rimkutė), kitoje – taip suvokiami eiliniai vietos gyventojai; į šią dalį įžengia ir pagrindinis veikėjas, svyruojantis tarp mokslininko ir politiko rolės.

H. Ibseno pjesės tikslo būta kritinio, nukreipto prieš nuolatinius pasikeitimus išgyvenančios visuomenės veidmainystę, supuvusios moralės socialines ir politines klases. Galutinis tikslas – daryti teigiamą įtaką (kalbant apie moralines vertybes ir moralinę atsakomybę) jaunajai kartai. J. Vaitkus tarytum iš naujo klausia, ar visuomenė pasistūmėjo į priekį nuo H. Ibseno laikų problemų. Tokie debatai turėtų žiūrovą paversti aktyviu dalyviu, koks iš pažiūros yra ir dramos herojus.

Drama kaip socialinė ir politinė intervencija būtent kelia tikslą atskleisti, deformuoti, permąstyti galios struktūras, kritikuoti valdančiąją grupę ar pasyvių visuomenės narių neišprusimą. Į tokią dramą įvedamas kintantysis dėmuo (vaidmuo, kuris iliustruoja ideologiją ir pasipriešina situacijai), aktyvesnis vaidmuo (kaip dalyvavimas) suteikiamas žiūrovui.