Mefiboseto charakteristika O. Milašiaus misterijoje ,,Mefibosetas‘‘

Oskaro Milašiaus misterijoje ,,Mefibosetas‘‘ aprašomas karaliaus Dovydo – Senajame Testamente regimos asmenybės ­– tam tikras valdymo laikotarpis. Kūrinys telkiasi aplink Dovydo padarytą nuodėmę, kai jis, dėl potraukio kario žmonai Bat Sebai, į mirtį pasiunčia šios vyrą, o moterį paverčia savo meiluže. Toks karaliaus poelgis, prieštaraujantis moralei ir kilniam valdovo elgesiui, susilaukia bausmės – miršta Dovydo ir Bat Sebos sūnus. Biblijoje šis pasakojimas mini ir įdomų, paslaptingą veikėją – pranašą Nataną, kuris savo žodžiais atveria akis Dovydui ir pasufleruoja tikrąją tiesą. O. Milašius savo kūrinyje į pranašo vietą pastato kitą asmenį – Mefibosetą, taip pat, nors ir minimaliai, minimą Senajame Testamente. Nors misterijos veiksmas yra priklausomas nuo aprašomų Dovydo poelgių ir to pasekmių, Mefiboseto personažas nė kiek nenublanksta – jo svarbą parodo tiek pavadinimas, tiek pati misterijos eiga.

Mefibosetas yra Jonatano sūnus, o pastarasis – Sauliaus, pirmojo Izraelio karaliaus, sūnus. Tiek Biblija, tiek O. Milašius kalba apie tuos pačius Mefiboseto bruožus – gyvenimą atokioje vietovėje, vienatvėje, taip pat – jo luošumą. Tačiau Milašius Mefibosetui suteikia ypatingą reikšmę ir savo misterijoje leidžia jam prabilti išskirtinai raiškiai ir prasmingai. Pranašas yra didelę išmintį turintis asmuo, kurio žodžiai – itin svarūs ir gilūs, telkiantys savyje daugiau prasmių, nei galima įsivaizduoti. Būtent Mefiboseto filosofiją, pasaulėžiūrą ir išmintį bus siekiama suprasti šiuo darbu.