Jaunimo nedarbo ir jo pasekmių analizė

Nedarbas – sudėtinga XXI amžiaus ekonominė ir socialinė problema, kuriai spręsti sunku atrasti tinkamiausią metodą. Ši makroekonominė problema yra aktuali beveik visose pasaulio valstybėse, ne išimtis ir Lietuva. Neigiamos nedarbo pasekmės pasireiškia visose gyvenimo srityse, sukeldamos padarinius tiek individui tiek ir valstybei. Daugeliui žmonių darbas yra pagrindinis pajamų šaltinis, kurio netekus susiduriama su finansiniais sunkumais, ribojami žmogaus socialiniai – ekonominiai poreikiai, patiriamas psichologinis diskomfortas. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Svarbu pažymėti, kad nedarbas paliečia kiekvieną šalies gyventoją, o ypač pažeidžiami ir jautrūs yra jaunimo grupei priklausantieji.

Pastaruoju metu, sparčiais tempais didėjant jaunimo nedarbo rodikliams, visoje Europoje, susirūpinta šių gyventojų grupės padėtimi darbo rinkoje. Lietuvoje šis reiškinys jau spėjo tapti nuolatiniu politinių ir ekonominių diskusijų objektu, prioritetiniu valstybės klausimu, ieškant jo mažinimo galimybių. Todėl šiuo darbu siekiama atskleisti esamą jaunimo nedarbo padėtį ir įvertinti jo pasekmes.

Tikslas: Apžvelgti Lietuvos jaunimo (15-24 m.) nedarbą teoriniu aspektu bei įvertinti galimas jaunimo nedarbo socialines ir ekonomines pasekmes.

Uždaviniai:

1. Remiantis moksline literatūra aptarti jaunimo nedarbo sąvoką, išskiriant priežastis ir pasekmes.
2. Įvertinti Lietuvos jaunimo situaciją darbo rinkoje ES šalių kontekste 2007-2012 m. ir atlikti Lietuvos jaunimo nedarbo dėsningumų 2007-2011 m. analizę.
3. Ištirti jaunimo nedarbo lygio poveikį ekonominės ir socialinės srities rodikliams.

Tyrimo objektas: Jaunimo nedarbas ir jo pasekmės.

Tyrimo metodika: mokslinės literatūros sisteminė analizė, dinamikos tendenci­jų ir būklės statistinė lyginamoji analizė, koreliacinė rodiklių analizė.