Grožio sampratos klasifikacijos

19 psl. / 6682 žod.

Ištrauka

Grožio esmės klausimas yra labai senas. Jokia kita iš daugybės nelengvai nagrinėjamų estetikos kategorijų nėra tokia nesuvokiama. Dar senovės graikai laužė galvas, kas bendra – gražus debesis ir gražus arklys, gražūs medžiai ir gražios mergaitės ir t.t. Tai pirmoji grožio mįslė. Antikinėje estetikoje, priešingai nusistovėjusiai stereotipinei pažiūrai, grožio sąvoka neatliko išskirtinio vaidmens. Žvelgiant šiuo aspektu, grožio terminas antikoje netampa pirmaeilis. Grožio sąvoka buvo labai plati, ženklino viską, kas patinka, kelia susižavėjimą ar dvasinį pasitenkinimą.

Jau viduramžiais buvo suprasta, kad ne visa, kas akį atkreipia, yra gražu, bet tas gražu, kas drauge yra ir gera. Taip pat pastebėta, kad ne kiekvienas geras daiktas yra gražus, kad gražybė ir gėrybė – tai ne vis vien. Pirmutinis, kuris giliau yra tyrinėjęs skirtumą tarp grožio ir gėrio buvo šv. Augustinas. Jis priėjęs principinį klausimą : ar daiktai dėl to yra gražūs, kad teikia mums pasigėrėjimo; ar dėl to teikia pasigėrėjimo, kad jie yra gražūs, kategoriškai atsako, jog jie dėl to mums patinka, kad turi savyje grožio. Kitaip sakant šv. Augustinas pirmutinis nurodė, kad grožio kriterijum yra ne vien subjektyvus žiūrovo jausmas, bet ir objektyvios estetikos normos. Jo taip pat buvo pastebėta, jog gerumas daugiausia patraukia mūsų geismą, o grožis užima ne vien mūsų geismą, bet ir protą. Taigi, grožis yra mylėtinas dėl jo paties, o ne dėl gerumo ar naudingumo. Pagrindinės viduramžių grožio sampratos išsirutuliojo iš pakeistų antikinės estetikos idėjų. Skirtingi teoretikai pabrėžia proporcijų struktūrų ar abstrakčiai paimtų malonių juslėms, harmoningų elementų santykių svarbą. Ilgainiui išryškėjo grožio kaip formalios harmonijos apibūdinimas.

Skirtingose epochose keitėsi požiūris į grožio sąvoką, todėl buvo ir skirtingi vertinimo kriterijai. Grožis buvo vadinamas kaip viena iš aukščiausių vertybių, taip pat grindžiamas dalių darna, harmonija, kuri pasireiškia tiek išoriniame tiek ir vidiniame pasaulyje.

Gražus daiktas ar meno dalykas gimdo mumyse estetišką pasigėrėjimą, kuris yra betarpiška grožio pasekmė. Bet toji pasekmė pati iš savęs mums dar neparodo kas yra grožis. Mes žinom tik, kad toji pasekmė plaukia iš dailaus daikto ar meno dalyko, kaip iš materialinės grožio priežasties. Bet norint pažinti šias priežastis, kurios gamina grožio esmę dailiame daikte ar meno objekte, vieno grožio atjautimo neužtenka, bet tai reikalauja dar supratimo, įsijautimo, apmastymo. Remdamasis, kad grožis glūdi tam tikroje harmonijoje, proporcijoje, tam tikroje tvarkoje bei vienybėje, H. Klugas pateikia šią grožio definiciją: “Grožis – tai maloni žiūrėti duotosios daugybės tinkamoji vienybė, arba kitais žodžiais, grožis – tai malonus žiūrėti suderintas vienybėje įvairumas.”[1]

Darbo tikslas yra atskleisti, kaip grožį skirtingi teoretikai, mąstytojai, vertino skirtingose epochose, taip pat atskleisti pagrindines grožio vertinimo estetines kategorijas.

[1] Jakštas A. Raštai “Estetika “ III t. V., 1997 p. 30.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1.Grožio samprata skirtingose estetikos ir meno filosofijos tradicijose4
  • 1.1 Antikinėje estetikoje įsivyravusi grožio samprata4
  • 1.2 Viduramžių grožio samprata4
  • 1.3 Grožis renesanso estetikoje5
  • 1.4. Grožio samprata švietimo epochos pakilime6
  • 1.5. Giluminiai sprendimai apie grožio ir meno esmę klasikinėje vokiečių filosofijoje6
  • 2.Grožis subjektyviniu atžvilgiu7
  • 3.Grožis objektyviu atžvilgiu8
  • 4.Grožis mene11
  • 5.Grožis gamtoje13
  • 6. Estetinės kategorijos14
  • IŠVADOS18
  • LITERATŪRA20

Reziumė

Autorius
vesta
Tipas
Referatas
Dalykas
Filosofija
Kaina
€3.45
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 11, 2017
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
19 psl.

Susiję darbai

Filosofijos fenomeno samprata

Filosofija Konspektas 2011 m. ganesas
Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik...

Aristotelis. Sielos samprata

Filosofija Referatas 2010 m. asdema
Aristotelis (384 – 324 m.pr.Kr.) gimė Stageiroje ir dvidešimt metų mokėsi Platono akademijoje. Apie 324 m.pr.Kr. jis tapo Aleksandro didžiojo mokytoju. Vėliau Aristotelis...

Laisvės samprata Edmund Burke filosofijoje

Filosofija Referatas 2015 m. korneee
Vienas, iš turbūt labiausiai žmonijai ramybės neduodančių, bet kartu ir vienas vengiamiausių klausimų yra: kas yra laisvė? Nesvarbu, kiek žinomų filosofų ir ne...

Gėrio ir grožio samprata filosofijoje

Filosofija Referatas 2020 m. gabrielaa
Šiame darbe, iškeliu klausimus ir randu į juos atsakymus, pasitelkiant žymių filosofų, Platono ir Aurelijaus Augustino, mintimis bei idėjomis. Kas yra grožis? Ar...