Laisvų asociacijų testas

Asociacija – ryšys tarp psichinių reiškinių: kai vienas jų aktualizuojamas (suvokiamas, įsivaizduojamas, įsisąmoninamas), tai iškyla ir kitas (Psichologijos žodynas, 1993, p. 29). Asociacijų sąvoką pirmasis pavartojo J. Locke‘as XVII amžiuje. Savo knygos „Žmogaus proto patirtis“ (1694) vieną skyrių jis pavadino „Idėjų asociacijos“. Tačiau daiktų ir reiškinių tarpusavio ryšių ir santykių perkėlimas į žmogaus psichikos vidines struktūras, t.y. interiorizacija, jau nuo seno buvo laikoma atminties procesų pagrindu.

Jau Aristotelis rašė apie daiktų grupavimą pagal jų panašumus ir skirtumus, sensorinį modalumą.

R. Dekartas manė, kad ankstesnių kontaktų vidinė projekcija yra patirties kaupimo ir prisiminimo pagrindas. Smegenų paviršių jis lygino su audinių, kurį pradūrus paliekamas pėdsakas. Vėliau veikiantys išoriniai dirgikliai tais pėdsakais eina greičiau negu naujais. T. Hobbesas tuos ryšius laikė universaliu psichikos gyvenimo pradu. Ankstesnės patirties pėdsakai išlaikomi sąmonėje be jokios papildomos jėgos. Vaizdinių junginiai sudaro mintis, kurios seka viena kitą tokia tvarka, kaip anksčiau vyko jutimai. Apie ryšių susidarymą kalbėjo ir Spinoza, rašydamas, kad jei žmogaus kūnas vienu metu veikiamas dviejų ar daugiau daiktų, tai siela, vėliau vaizduodamasi vieną iš jų, tuojau prisimena ir kitus.

Asociacijų susidarymą autoriai suprato skirtingai. Visiems bendra buvo tai, kad asociacijų susidarymą aiškino pagal mechanikos dėsnius.

Vėliau D. Hartley (1794) ir jo pasekėjai pirmieji susistemino psichologijos žinias ir pripažino asociacijas bendru viso gyvenimo principu ir bandė paaiškinti jų mechanizmą. Svarbiausia ir pakankama asociacijų susidarymo sąlyga jie laikė dirgiklių pasirodymo vienalaikiškumą ir pasikartojimų dažnį. Asociacijų išeities tašku jis laikė tris elementus: jutimą, idėją ir judesį. Jie visi pajungti asociacijų dėsniams. Jo nuomone, asociacijų susidarymui turi reikšmės ir motyvai (Lapė, 2003, p. 116).

D. Humas manė, kad asociacijos susidaro pagal tris dėsnius: 1) panašumo, 2) gretimumo erdvės ir laiko atžvilgiu ir 3) priežasties padarinio.

Kiti autoriai išskyrė dvi asociacijų grupes: 1) pirminės, sąmonei būdingos iš prigimties; jų elementai nepriklauso nuo patirties ir mokymo. Jos reiškinius susieja tarpusavyje tada, kai jie seka vienas po kito, yra panašūs arba skirtingi; 2) antrinės – tai susiejamų reiškinių dažnumas, naujumas, pirminio jutimo trukmė, individų skirtumai ir kt.

Vėliau asociacijų susidarymas buvo siejamas ir su individo sąmonei būdinga logikos sistema (ten pat, p. 117).

Taigi, ilgainiui asociacijos sąvoka įgijo deterministinį pobūdį: vaizdinys atsiranda sąmonėje be išorinio dirgiklio, kuris paprastai tą vaizdinį sukelia, todėl, kad ankstesnis patyrimas sudarė ryšį tarp šio vaizdinio ir kitų vaizdinių, minčių, jausmų. Šie vaizdiniai, mintys, jausmai (gretutiniai, panašūs arba kontrastiški) gali suartėti ir sudaryti tvirtus junginius. Kai vienas tokio junginio narys iškyla mintyse, jis tarsi automatiškai sukelia ir kitus, slypinčius pasąmonėje.

Tuo remiantis yra sudaryti asociacijų testai, verbalinės užduotys: į žodį reikia atsakyti kitu žodžiu. Būna laisvų asociacijų testai (reikia atsakyti pirmu į galvą atėjusiu žodžiu) ir kontroliuojamų asociacijų testai (reikia atsakyti tam tikros kategorijos žodžiu, pavyzdžiui, antonimu, sinonimu ir pan. (Psichologijos žodynas, 1993, p. 29). Šiame darbe bus plačiau išnagrinėtas ir aptartas laisvų asociacijų testas, kuris gali būti naudojamas įvairiais tikslais:

- kriminalistikoje (pagal skirtingas reakcijas į skirtingus stimulus siekiama nustatyti, ar žmogus susijęs su konkrečiais įvykiais; fiksuojamas reakcijos laikas).

- lyginant skirtingų tiriamųjų reakcijas, galima išskirti dažniausius, būdingiausius atsakymus ir sudaryti kiekvienos kalbos asociacines normas, sudaryti semantines mikrosistemas, kurios gali būti panaudotos mašininiame vertime).

- socialinėje psichologijoje (įvertinamas grupės sutelktumas, žmonių suderinamumas grupėje – asociacijų testas atliekamas poroje).

- masinėje komunikacijoje (rekomenduojama vengti prognozuojamų reakcijų, norint atkreipti dėmesį).

- įvertinant užsienio kalbų žinojimą ir t.t.

Tyrimo tikslas: palyginti suaugusiųjų ir vaikų asociacines reakcijas.

Hipotezės:

Loginės centrinės reakcijos labiau būdingos suaugusiems asmenims. Gramatinės sintagminės reakcijos labiau būdingos vaikams.