Asmenybė ir jos formavimas

Dažnai girdime, kaip žmonės apibūdina vienas kitą: „Jis yra asmenybė“, „O šis ir visai ne asmenybė“. Natūralu, kad pirmiausia norisi išsiaiškinti, kas gi yra asmenybė ir ar verta žmones charakterizuoti panašiais teiginiais.

Žinoma, asmenybės formavimasis priklauso nuo įgimtų savybių. Gimsta žmogus su unikalia kūno struktūra, nervų sistema, medžiagų apykaitos ir jutimo organais.

Psichiniam asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi socialinė aplinka, kurioje gyvena ir bręsta asmenybė, kokios kultūrinės vertybės periimamos sąmoningai kopijuojant grupės narių elgseną. Ypatingą reikšmę turi organizuoto ugdymo sistema, kuri padeda įgyti daugybę žinių, įgūdžių, ištobulinti sugebėjimus, suformuoti etinių ir estetinių vertybių ir vertybinių orientacijų sistemoms.

Individas virsta asmenybe palaipsniui, įsijungdamas į grupes, užmegzdamas santykius su grupės nariais, priimdamas grupėse susidariuses vertybių ir vertybinių orientacijų sistemas.

Darbo objektas: Asmenybės formavimosi problemų ypatybės.

Darbo tikslas: Šiame darbe atskleisti asmenybės formavimosi problemą.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti ar asmenybė yra žmogus, pajėgiantis suvokti save.
2. Atskleisti asmenybės formavimo veiksnius.
3. Išsiaiškinti Z. Freud’o teigimą, jog asmenybės mąstymą, jausmus, veiklą sąlygoja pasąmonės reiškiniai, vidinių jėgų sąveikos.