Šeimos sociologija

Šeima - tai svarbiausias visuomenės elementas. Pagrindinės jos funkcijos yra vaikų gimdymas, auginimas, auklėjimas, žmogaus vertybių ir nuostatų formavimas, emocinės paramos suteikimas, globa – visa tai, kas reikalinga laimei, saugumui užtikrinti. Visos šios funkcijos papildo viena kitą, kinta ir plėtojasi kartu su šeima gyvenimo eigoje. Šeimos socialinis institutas didele dalimi lemia individų požiūrius, jausmus, elgseną, išorinio pasaulio suvokimą.Dėl to, labai svarbu, kad tėvai tinkamai formuotų vaikų elgseną, charakterį. Be to, šeima yra glaudžiai susijusi su kitais socialiniais institutais: švietimu, religija, politika, ekonomika. Todėl pokyčiai viename iš jų sąlygoja pokyčius kituose institutuose. Nors šeimos, kaip vertybės, svarbumas pakito mažai, tačiau laikui bėgant jis įgauna naują prasmę: anksčiau šeima buvo griežtai siejama tik su santuokos intstitucija, o nuo 20a. antrosios pusės pradėjo populiarėti kohabitacija, partnerystė.

Šiame darbe bandysime atskleisti šeimos formas ir jų kaitą, šeimos sampratos, jos vertybių pokyčius, politiką bei sėkmingą vaiko socializaciją lemiančius veiksnius.

Darbo tezės: Santuokos ir kohabitacijos (partnerystės) konvergencija ( Aneta Poplvaska (7gr.)); Šeimos sampratos bei jos vertybių kaita. Politika, kuri yra vykdoma šeimoje. ( Gidita Lebeckaitė (7gr.)); Tinkamas šeimos, ugdymo institucijų elgesys bei auklėjimas lemia sėkmingą vaiko socializaciją visuomenėje (Indrė Šlekytė (7gr.));

Konceptualizacija

Poliginija- vienas vyras vienu metu gali būti vedęs daugiau negu vieną moterį;

Poliandrija - viena moteris turi du ar kelis vyrus tuo pat metu.

Reprodukcija - su šeima siejamas seksualinės veiklos reguliavimas, užtikrinantis visuomenės tęstinumą, dauginimąsi.

Konvergencija – supanašėjimas, suartėjimas.

Prezumpcija - tam tikros prielaidos, faktų laikymas įvykusiais, tikrais, kol neįrodoma kitaip.

Darbo metodas – literatūros analizė