Darbo rinka ir darbo užmokestis ES

49 psl. / 12000 žod.

Ištrauka

Paprastai darbo rinka suvokiama kaip politikos sritis, apsprendžiama konkrečiais socialiniais ir visuomeniniais – politiniais sprendimais ir direktyvomis. Bendruoju atveju darbo rinka - tai tiltas tarp individualių žmonių tikslų ir realiai egzistuojančių darbo santykių. Taigi, nepriklausomai nuo to, kiek bebūtų personifikuota darbo rinkos samprata, pačia bendriausia ir aiškiausiai suprantama forma ji reiškia darbo vietų pasiūlos bei paklausos santykius ir jų sureguliavimą. Netgi jei tam tikru metu yra pasiūlos ir paklausos balansas – tai nereiškia, kad nėra darbo rinkos. Ar tai būtų nedidelis miestelis, ar didmiestis, ar didžiulė valstybė – visais atvejais vyksta natūrali reprodukcija, vienus žmones jų veikloje palaipsniui keičia kiti. Ekonominis nestabilumas ir vystymosi netolygumas sąlygoja priverstinį darbo jėgos judėjimą, t.y. mobilumą, darbo jėgos persiskirstymą, o kartu ir jos profesinės kvalifikacinės struktūros kaitą.

Temos problema. Gyventojų užimtumo problema – viena iš svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Didėjantis užimtumas sudaro spartaus ekonomikos augimo prielaidas, o didėjantis darbo užmokestis garantuoja šalies stabilumą ir gyventojų gerovę. Todėl didelis ir efektyvus užimtumas yra vienas iš svarbiausių valstybės socialinės politikos tikslų, kuris gali būti sėkmingai sprendžiamas mažinant nedarbą, kuriant naujas darbo vietas, valdant darbo užmokestį.

Temos aktualumas. Pastaruoju metu sprendžiant užimtumo klausimus daugelyje pasaulio šalių ypač daug dėmesio skiriama nedarbo problemai, kurios padarinius ir sąnaudas visuomenei galima vertinti mikroekonominiu ir makroekonominiu požiūriais. Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai – tai nuostoliai padaryti žmogui, nes, netekęs darbo, jis praranda ne tik pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, bet ir didžiulį psichologinį diskomfortą. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai – tai nuostoliai plačiuoju požiūriu, juos patiria visa šalies ekonomika. Šiuo požiūriu nedarbą galima traktuoti kaip vieną iš neefektyvaus darbo jėgos išteklių panaudojimo priežasčių. Jeigu nedarbo lygis šalies mastu yra labai aukštas ir viršija natūralųjį nedarbo lygį, tai nepagaminamas potencialus bendrasis nacionalinis produktas.

Beveik visose pasaulio šalyse darbo rinka yra reguliuojama valstybės, skiriasi tik reguliavimo mastai ir priemonės. Reguliavimo objektas yra darbo jėgos pasiūla, darbo jėgos paklausa, darbo užmokestis. Aktualia problema tampa nedarbo reguliavimas ir reguliavimo priemonių sistemos panaudojimas. Pastaruoju metu plačiai naudojamos ne pasyvios, o aktyvios reguliavimo formos.

Tyrimo objektas – ES darbo rinka ir darbo užmokestis.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti ES darbo rinką, įvertinti darbo rinkos struktūros pokyčius, vystymosi tendencijas, darbo užmokesčio įtaką ir numatyti perspektyvas.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Išanalizuoti teorinį darbo rinkos formavimosi aspektą.
  2. Atskleisti darbo rinkos struktūrą teoriniu požiūriu.
  3. Sudaryti statistinę tyrimo metodiką ir sukaupti duomenis analizuojama tema.
  4. Išanalizuoti ES darbo rinką, vertinant užimtumo rodiklius, atlikti retrospektyvinę darbo rinkos rodiklių analizę, atlikti darbo užmokesčio ir nedarbo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir BVP augimo tarpusavio priklausomybės analizę.

Tyrimo metodai:

  1. Analizuojant darbo rinką teoriniu aspektu, darbe naudojama lyginamoji mokslinės literatūros analizė.
  2. Atliekant empirinį tyrimą, pasirinkta ekonominė išskirtų darbo rinkos rodiklių analizė, kuri būtina, norint suprasti pagrindinius procesus, vykstančius darbo rinkoje, įvertinti dabartinę rinkos būklę ir suformuluoti lūkesčius būsimosios raidos atžvilgiu.

vertinimas. Atlikta pagrindinių rodiklių tarpusavio koreliacinė analizė.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. TEORINIS DARBO RINKOS IR DARBO UŽMOKESČIO FORMAVIMOSI ASPEKTAS5
  • 1.1. Darbo rinkos samprata5
  • 1.2. Darbo rinkos ir kitų rinkų panašumai ir skirtybės6
  • 1.3. Darbo jėgos pasiūla ir paklausa8
  • 1.3.1. Darbo jėgos pasiūla9
  • 1.3.2. Darbo jėgos paklausa13
  • 1.4. Darbo rinkos struktūriniai aspektai18
  • 1.5. Darbo užmokesčio sąvokos darbo rinkoje.21
  • 2. DARBO RINKOS IR DARVO UŽMOKESČIO ES ANALIZĖ25
  • 2.1. Darbo rinkos situacija Europos Sąjungos šalyse25
  • 2.2. Darbo rinkos struktūrinė analizė28
  • 2.3. Darbo rinkos rodiklių tarpusavio ryšių analizė34
  • 2.4. Darbo užmokesčio kitimas ES41
  • IŠVADOS IR PASIŪLYMAI44
  • LITERATŪRA46
  • PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ANALIZĖ47

Reziumė

Autorius
alionuska
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€3.50
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 12, 2017
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
49 psl.

Susiję darbai

Šešėlinė ekonomika darbo užmokestyje

Ekonomika Kursinis darbas ginteriukas
Įmonių veiklos analizės kursinio darbo tema yra aktuali, nes šešėlinės ekonomikos apimtys yra matuojamos pasauliniu mastu ir jos stiprus neigiamas poveikis juntamas visose...

Žmogiškųjų išteklių valdymas: darbo rinka

Ekonomika Referatas zuzenka
Terminas “ darbo rinka” siaurąja prasme reiškia vietą, kurioje perkama ir parduodama žmogaus darbo jėga. Žmogus yra universalus visuomeninis elementas, turintis sąmonę, pasaulėžiūrą,...

Darbo rinka lietuvoje. Darbo apmokėjimas įmonėje

Ekonomika Kursinis darbas 2012 m. meduolis
Kursiniame darbe nagrinėjama tema apie darbuotojų darbo apmokėjimą įtakojančius veiksnius ir atliekamas jų vertinimas. Darbas pradedamas nuo teorinės dalies, kurioje aptariama pati darbo...

Žmogiškojo kapitalo vaidmuo kaimo darbo rinkoje

Ekonomika Diplominis darbas 2012 m. julitaite
Visuomenei žengiant į poindustrinį etapą, kaime vyksta esminiai socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, atsiranda kiti veiklos sėkmės veiksniai. Europoje ir pasaulyje įsigalint žinių...

Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas

Ekonomika Diplominis darbas 2012 m. linakla
Problema ir temos aktualumas. Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas yra svarbi bendros užimtumo problemos sudėtinė dalis, kurioje atsispindi ekonominės, socialinės, politinės ir...

Emigracija ir jos įtaka Lietuvos darbo rinkai

Ekonomika Referatas 2009 m. dalia123
Pastaruoju metu visuomenėje emigracija dažnai laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai – jos demografinei plėtrai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Kaip...