Pamokos įvairinimas judriaisiais žaidimais

Pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 200 sportinių šakų, kuriuos sąlyginai galima padalinti į tradicines sporto šakas ir netradicines. Dalis iš jų yra įtrauktos į olimpines varžybas, kurios yra laikomos pačiomis populiariausiomis varžybomis pasaulyje ir yra vadinamos tradicinėmis sporto šakomis. Kita dalis yra vadinamos netradicinės sporto šakos, tokios kaip: šachmatai, golfas, žolės riedulys ir kt. , kurios labai greitai įgauna populiarumą ir susidomėjimą tarp žmonių. Aišku tai, jog didesnis dėmėsis yra skiriamas tradicinėms sporto šakoms, kurios yra įtrauktos į vasaros ar žiemos olimpines varžybas, kadangi jos yra vystomos ne tik šalies lygmenyje, tačiau ir tarptautiniame. Netradicinės sporto šakos yra taip pat labai populiarios, tačiau socialinio ir finansinio aprūpinimo gauna mažiau. Judrieji žaidimai ir netradicinės sporto šakos labiau propaguojamos mokyklose. Jais bandoma paįvairinti pamokos turinį, įnešti naujumo, surasti naujų būdų sudominti vaiką sportinę. Žaidžiant, vaikai ir paaugliai, ugdo savo fizini pasirengimą, ugdo tam tikras asmenines ir socialines kompetencijas, lavina vaizduotę ir kolektyvizmą. Kaip teigia mokslininkai: monotoniškos treniruotės nėra efektyvios, o ugdant vaiko fizinį pasirengimą turi būti laikomasi pakaitinio principo. Labiausiai paplitusi fizinio ugdymo programa tiek pradin÷se, tiek vidurin÷se kūno kultūros pamokose yra sudėtos iš kelių tipų pamokų (Kelly & Melograno, 2004). Tačiau ar mūsų mokyklose yra pakankamai įvairinamos pamokos? Pedagogai mano, kad mokinių požiūris į kūno kultūrą yra labai svarbus, kuris vaidina svarbų vaidmenį mokinių dalyvavimą kūno kultūros pamokose (Barney, 2003; Al-Liheibi, 2008). Tyrimai įrodė, jog judrieji žaidimai labiau padidina mokinių fizinio aktyvumo lygį, nei judesių lavinimo pamokos (Putriūtė, 2013).