Humanitariniai mokslai / Etninė kultūra

2009 m. dainų šventės Lietuvoje ir Estijoje

0 atsiliepimų
Autorius:

ĮVADAS

Dainų švenčių tradicija kilusi dar nuo 19 a. ir visai ne Lietuvoje ar Estijoje, o Ciuriche, Šveicarijoje. 1-oji tokia šventė įvyko 1843 m. birželio 15-ąją, netrukus panaši šventė buvo surengta ir Viurcburgo mieste Vokietijoje, bet šiose šalyse dainų švenčių tradicija išblėso. Tačiau būtent per vokiečius dainavimo judėjimas ir atkeliavo į Baltijos šalis, pirmiausia – į Latviją ir Estiją (1-osios šventės įvyko dar XIX a.), o kiek vėliau ir į Lietuvą (XX a.). Tai, kad dainavimo judėjimas šiame krašte prigijo galėjo lemti tokios priežastys kaip romantizmo idėjos, būdingos tam laikotarpiui, tuo pačiu ir etninės kultūros svarba, politinė Baltijos valstybių padėtis, nes šalys buvo įtrauktos į Rusijos sudėtį.

 1-oji Dainų šventė Lietuvoje įvyko 1924 m. Kaune. Ji pavadinta Dainų diena, o jos iniciatorius buvo Juozas Žilevičius, ištyręs latvių ir estų dainų ir šokių tradiciją. Tąkart dalyvavo 77 chorai ir apie 3000 dainininkų bei pučiamųjų orkestrų, tad šios šventės akcentas buvo chorų dainos. 1937 m. Kaune surengta ir 1-oji šokių šventė. Nuo 1950 m. Dainų ir šokių šventės sujungtos, nuo 1970 m. atsirado ir Ansamblių vakaras, kuriame pasirodo liaudies dainų ir šokių ansambliai. Ilgainiui iš Dainų ir šokių šventės išaugo ir Moksleivių šventė, kuri šiomis dienomis bandoma atgaivinti, be to, nuo XX a. šventės rengiamos ir Vakaruose, tarp lietuvių, gyvenančių JAV, Kanadoje, taip pat, Australijoje ir kitur.

Nuo 1994 m., kai buvo išsikovota šalies laisvė, Dainų šventes nuspręsta rengti kas 4 m. Iš viso per visą tradicijos gyvavimo laiką buvo surengta 16 švenčių Lietuvoje, o nuo vienos Dainų dienos, kurioje dalyvavo tik chorai, šventė išsiplėtė į 6 dienų festivalį, kuriame surengiama įvairiausių koncertų ir kitų renginių. ( Rastenienė, Dalia 2007)

Jau praėjo 140 metų nuo tada, kai Estijoje įvyko 1-oji Dainų šventė Tartu mieste. 1869 m. Šveicarijos pavyzdžiu susižavėjo ir šventę  inicijavo Johann Voldemar Jannsen. Iš viso 51 choras ir 850 dainininkų susibūrė 1-ojoje Dainų šventėje. Iki pat 1891 m. šventėse dalyvaudavo tik vyrų chorai ir orkestrai dėl moralinių įsitikinimų, jog moterys negali dalyvauti Dainų šventėje kartu su vyrais. Kaip ir XX a., pradedant šią dainuojamą tradiciją Lietuvoje, taip ir dar anksčiau, XIX a. 2 pusėje Estijoje ima plisti idėjos dėl savo suvereniteto. Vis tik Estijos politinė padėtis, Vokietijos ir Rusijos grėsmės neleido turėti daug laisvės, todėl Dainų šventės buvo viena iš nedaugelio visuomeninių veiklų, pramogų, oficialiai leidžiamų Estijos gyventojams. 1934 m. surengtas 1-asis šokių ir gimnastikos festivalis, įkvėptas Šiaurės šalių ir pavadintas „Estiški žaidimai“. (Listra, Lore, 2009) Nuo 1962 m. imti rengti ir atskiri Jaunimo Dainų ir šokių festivaliai, kai pastebėta, jog  jaunimo chorų, orkestrų liaudies šokių grupių ir dalyvių yra labai daug. (Estonian Ministry of Foreign Affairs, 2004)

Dabar šventės organizuojamos kas penkerius metus. Šiandien bent šeštadalis šalies gyventojų kaskart dalyvauja Dainų ir šokių šventėje, kuri padėjo šiai negausiai tautai jaustis stipresnei, susivienijusiai, kartu padėjo ir išsaugoti jos nacionalinį-kultūrinį identitetą. Dainų šventėse dalyvauja vaikų, moksleivių, universitetų, suaugusiųjų ir kiti chorai.

Tiek Lietuvos, tiek Estijos dainų bei šokių festivaliams būdinga tokia struktūra: ritualinės šventės atidarymo ir uždarymo ceremonijos, šventiniai paradai su kiekvieno regiono kultūros reprezentavimu, pabrėžiant kiekvieno jų turtingo paveldo bei tautinių drabužių įvairovę, pagrindinis 4-5 val. trunkantis bendras atskirai moterų, vyrų ir vaikų chorų koncertas, taip pat pučiamųjų ar simfoninių orkestrų pasirodymas, bendri šokiai. Estijos šventėms dar būdingas simbolinės ugnies deginimas, o Lietuva pasižymi atskirais renginiais, kaip folkloro diena, ansamblių vakaras, liaudies meno paroda. (Proclamation of Masterpieces of the Oral and Intangible Heritage of Humanity)  

Savo darbe aptarsiu 2 Dainų šventes, vykusias 2009 m. Estijoje bei Lietuvoje. Darbe aptarsiu kiekvieną jų, paminėdama jų renginius, kiekvienai jų būdingas detales, pasirodymus ir kitus elementus, kurie atskleis, kuo viena ir kita šventė išsiskyrė. Mano nuomone, Dainų šventės yra svarbios kaip tradicijų puoselėjimo, tautinio bendrumo, vieningumo reiškinys, todėl yra svarbu tirti šiuos renginius, kaip jos suprantamos gretimuose kraštuose bei visa tai lyginti.

Darbe remiuosi lietuvių autorių Dalios Rastenienės, Regimanto Gudelio bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto publikuotais leidiniais. Vis tik didžioji dalis cituotų leidinių parašyti užsienio autorių: Listra Lore, Andrey Makarychev su Alexandra Yatsyk, taip pat, Proclamation of Masterpieces of the Oral and Intangible Heritage of Humanity. Darbe remtasi ir internetinėse svetainėse pateikta informacija apie Dainų šventes Lietuvoje ir Latvijoje. 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
2232 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą šiais metais įtrauktos lietuviškos sutartinės. Atskleiskite, ką žinote apie šių dainų unikalumą ir vertę
Rašinys Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą šiais metais įtrauktos lietuviškos sutartinės. Atskleiskite, ką žinote apie šių dainų unikalumą ir vertę

Priminsiu, kad UNESCO – tai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija. Šiai organizacijai priklauso [...]

Lietuvių liaudies dainų žanrai ir etnografiniai ypatumai
Prezentacija Lietuvių liaudies dainų žanrai ir etnografiniai ypatumai

Išskiriamos keturios pagrindinės dainų rūšys: sutartinė, giesmė, rauda ir daina [...]

Antano Strazdo asmenybė. Dainiškoji poezija: lyrinė lietuvių dainų tradicija A. Strazdo idilėje  „Strazdas“
Rašinys Antano Strazdo asmenybė. Dainiškoji poezija: lyrinė lietuvių dainų tradicija A. Strazdo idilėje „Strazdas“

       Antanas Strazdas (1760 – 1833) – lietuvių poetas. Jo kūryba – reikšmingas periodas lietuvių [...]

Išeivė iš Lietuvos Sandra Bernotaitė kalbą apibūdino kaip subtilią, šventą erdvę, kurią privalu saugoti. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite visuomenės požiūrį į gimtosios kalbos saugojimą
Rašinys Išeivė iš Lietuvos Sandra Bernotaitė kalbą apibūdino kaip subtilią, šventą erdvę, kurią privalu saugoti. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite visuomenės požiūrį į gimtosios kalbos saugojimą

Įžanga: Gimtosios kalbos aktualumas visuomenėje gyvenančių piliečių gyvenime. Dėstymas: Teiginys: Lietuvių kalbos populiarinimas   Pirmasis argumentas: nacionalis diktantas; Antrasis argumentas [...]

Lietuvių kalendorinės šventės: charakteristika, papročiai, apeigos
Referatas Lietuvių kalendorinės šventės: charakteristika, papročiai, apeigos

Šiame referate panadysime apžvelgti lietuvių kalendorinių švenčių ypatumus, apeigų bei tradicijų laiko, vietos dimensijas. Taip [...]

Kokias šventes vertinate kaip lietuviškų tradicijų tęsimo būdą?
Rašinys Kokias šventes vertinate kaip lietuviškų tradicijų tęsimo būdą?

Lietuviai mini ir švenčia begalo daug švenčių. Tačiau dabar Lietuvoje žmonės dažniausiai pamiršta apie lietuviškas [...]

Sovietinė Lietuva: kultūros naikinimo ar kūrimo laikotarpis
Referatas Sovietinė Lietuva: kultūros naikinimo ar kūrimo laikotarpis

Paskaitai Lietuvos kultūros istorijai paruoštas rašto/namų darbas.

Lietuva Maironio lyrikoje
Rašinys Lietuva Maironio lyrikoje

Kiekvienas šios dienos lietuvis, paklaustas, kas yra didžiausias mūsų lyrinis poetas, mano nuomone, nė nedvejojęs [...]

Kodėl aš didžiuojuosi Lietuva?
Rašinys Kodėl aš didžiuojuosi Lietuva?

Lietuva – mano gimtinė, šalis, kurią aš labai branginu. Meilė tėvynei - tai jausmas, kurio [...]

Feminizmo raiška Lietuvos užsieno politikoje po 2009 m.
Diplominis darbas Feminizmo raiška Lietuvos užsieno politikoje po 2009 m.

Feminizmas laikoma viena iš postpozityvistinių teorijų, kurios vienas svarbiausių tikslų – politinių ir pilietinių moterų [...]

Myliu Lietuvą gimtinę
Prezentacija Myliu Lietuvą gimtinę

Trumpai pateikta Lietuvos istorija, svarbiausią reikšmę paliekant iliustracijoms. [...]

Kas sieja senąją ir naująją Lietuvą?
Referatas Kas sieja senąją ir naująją Lietuvą?

Straipsnis yra skirtas provokuoti istorikų polemiką svarbiausiu Lietuvos istorijos klausimu: kas sieja senąją LDK ir [...]

Sintaksinė kompresija angliškų ir lietuviškų laiktraščių tekstuose
Diplominis darbas Sintaksinė kompresija angliškų ir lietuviškų laiktraščių tekstuose

  Magistro darbo tema – sintaksinė kompresija angliškų ir lietuviškų laikraščių tekstuose pasirinkta neatsitiktinai. Ji aktuali [...]

Dažniausia meilės samprata Lietuvių literatūroje
Rašinys Dažniausia meilės samprata Lietuvių literatūroje

Tai kalba, paruošta Lietuvių kalbos įskaitai, bet galima taikyti ir kaip rašinio pastraipas. [...]

Tautosakos panaudojimo ypatybės poezijoje: vaikų dainų atspindžiai Sigito Gedos poezijoje vaikams
Rašinys Tautosakos panaudojimo ypatybės poezijoje: vaikų dainų atspindžiai Sigito Gedos poezijoje vaikams

S. Geda ieškodamas vaikiško pasaulio pradmenų, visų pirma apie vaiką ėmė galvoti kaip apie savotišką [...]