Senovės laikų šukuosenos

Manoma, kad žmonės nuo senų senovės siekia grožio. Manoma, kad žmogaus evoliucijos pradžioje plaukų kirpimo priežastys buvo praktinės – plaukus trumpindavo, kad netrukdytų medžioti. Juos degindavo palikdami plaukų ilgį iki pečių. Grožio suvokimas pirmykščiam žmogui dar buvo neaktualus. Bėgant amžiams keitėsi gyvenimo sąlygos, kito grožio samprata. Visą žmonijos evoliuciją galėtume suskirstyti į periodus ir kiekvienu iš jų plaukai turėjo savitą reikšmę. Tai lėmė visuomeninio gyvenimo kaita, ekonominės sąlygos, socialinė žmonių diferenciacija, bendras kultūros lygis, nacionalinės tradicijos ir t.t. Visais laikais šukuosena, kaip ir drabužiai, pabrėžė žmogaus individualybę, meninę pasaulėjautą. Šukuosenų menas glaudžiai susijęs su architektūra. Šukuosena bandoma atrasti, išreikšti bei pakoreguoti tai, kas gražu, madinga, stilinga.. Bėgant amžiams, vienai kultūrai keičiant kitą, atgyvenusią, pabodusią madą paneigiama naujoji mada. Ji išstumia, kas gražu, nuobodu, nepatogu. Nuo veidų nutrinami senieji bruožai, formuojamos naujo stiliaus šukuosenos. Šiuo darbu stengiausi apžvelgti senovės laikų šukuosenų svarbą, ypatybes, jų kaitą, poveikį tolimesniems stiliams. Taip pat apibūdinti Baroko ir Rokoko stilių, kaip puošniausią ir įspūdingiausią visų laikų stilių.