Valstybės pajamų politika ir jos tendencijos įvairiose šalyse 2004 - 2018 m.

Kiekvienai valstybei, vykdyti savo tam tikras funkcijas reikia finansinių resursų. Jų šaltinis yra valstybės pajamos, jas gauti yra svarbiausias apmokestinimo uždavinys. Siekiant tinkamai patenkinti pagrindinius visuomenės poreikius, valstybė turi surinkti pankankamą kiekį pajamų. Todėl kiekviena valstybė, kasmet planuoja savo biudžetą bei stengiasi prognozuoti valstybės pajamas ir išlaidas ateinantiems metams.

Biudžetas valstybės lygmeniu, suprantamas kaip pajamų ir išlaidų sąmata ateinantiems metams, kuri yra patvritinta įstatymų tvarka. Šią sąmatą reikia sudaryti, siekiant kuo taupiau, racionaliau bei efektyviau panaudoti finansinius išteklius. Taip pat reikia ieškoti kuo pažangesnių bei racionalesnių priemonių bei metodų, valstybės pajamoms surinkti ir paskirstyti.

Biudžetas gali būti perteklinis arba deficitinis, tačiau yra labai svarbu siekti, jog jis būtų subalansuotas, t.y. pajamos būtų lygios išlaidoms. Nesurinkus reikiamo kiekio pajamų, valstybei tenka sumažinti savo išlaidas, kurios yra susijusios su politinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis bei socialinėmis valstybės funkcijomis.

Pajamos į valstybės biudžetą surenkamos iš mokesčių (akcizų, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės bei kitų) ir nemokestinių pajamų (biudžetinių įstaigų pajamų ir kitų). Tačiau didžiausią įtaką valstybės pajamoms daro šalies mokesčiai.

Darbo tikslas:

Šio darbo tikslas yra suprasti kas yra pajamos, kas jas sudaro. Kokiais principais yra jos surenkamos bei kas sudaro didžiausią jų dalį. Taip pat kokia yra pajamų tendencija Lietuvoje ir kitoje šalyje.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti valstybės biudžeto pajamų sampratą teoriniu aspektu.
2. Atlikti valstybės biudžeto pajamų dinamikos bei struktūros analizę 2004 - 2016 metais.
3. Palyginti Lietuvos pajamų tendencijas su kita šalimi.
4. Pateikti įžvalgas ir patarimus.