Kuro klasifikavimas, panaudojimas geležinkelio transporte

Kuru vadinama bet kuri degi medžiaga techniškai ir ekonomiškai apsimokanti dideliems šilumos kiekiams gauti.

                 Šiuo metu naudojamas organinis ir branduolinis kuras. Iš organinio kuro šiluma išsiskiria, sparčiai oksiduojantis – degant degiesiems kuro elementams, o iš branduolinio kuro ji išsiskiria, skylant kai kurių sunkiųjų elementų izotopų branduoliams.

                 Pagal fizinę būseną organinis kuras skirstomas į kietąjį, skystajį ir dujinį. Prie kietojo kuro priskiriama mediena, durpės, rusvosios ir akmens anglys, antracitas, koksas, skalūnai ir t.t. Skystasis kuras yra nafta, mazutas, žibalas, benzinas, dyzelinas, skalūnų alyva, akmens anglių dervos. Prie dujinio kuro priklauso gamtinės, naftos, suskystintosios, generatorių, koksavimo, aukštakrosnių dujos ir kt.

                 Atsižvelgiant į gavimo būdą, kuras skirstomas į natūralų ir dirbtinį. Natūraliu vadinamas kuras, gaunamas iš natūralių kuro šaltinių, pavyzdžiui, durpės, rusvosios ir akmens anglys, antracitas, gamtinės dujos, nafta, taip pat mediena. Prie dirbtinio priskiriamas kuras, gautas chemiškai ar mechaniškai perdirbus natūralų kurą, pavyzdžiui, medžio anglys, koksas, benzinas, žibalas, mazutas, generatorių,aukštaskrosnių ir koksavimo krosnių dujos, kietojo is skystojo kuro atliekų briketai.