Miškininkystė

18 psl. / 3468 žod.

Ištrauka

Lietuvoje yra 2 mln. 173 tūkst. hektarų miško, tai sudaro maždaug trečdalį respublikos teritorijos. Iš jų 49 proc. užima valstybiniai miškai, 38 proc. - privatūs ir 13 proc. yra rezerviniai miškai. Rajonų miškingumas nėra vienodas. Labiau miškinga yra pietryčių Lietuva, kur prastesnės žemės. Šiaurės Lietuvoje miškingumas gerokai mažesnis. Daugiausia miškų yra Varėnos (66,3 proc.), Švenčionių (53,7 proc.) ir Šalčininkų (43,5 proc.) rajonuose. Mažiausias miškingumas - Vilkaviškio (9,1 proc.), Skuodo (14,9 proc.), Pasvalio (16,4 proc.), Pakruojo (17,8 proc.), Joniškio (18,1 proc.) rajonuose. Šią statistiką atspindi ir didžiausių miško masyvų išsidėstymas. Pati didžiausia yra Dainavos, arba Gudų giria, - ji užima 145 tūkst. ha. plotą, antroje vietoje - Labanoro-Pabradės giria (91,1 tūkst. ha), treti rikiuojasi Kazlų Rūdos miškai (58,7 tūkst. ha). Didesnę miškų dalį sudaro nederlingų augimviečių medžiai: spygliuočiai, daugiausia pušys, o iš lapuočių populiariausi beržai. Nuo seno Lietuvoje, taip pat ir visoje Europoje, miškas auga ten, kur neapsimoka užsiimti žemės ūkiu. Derlingos žemės miškui atitenka tik užmirkusiose ir melioruoti neįmanomose arba kalvotose vietovėse. Ir vertinimas skiriasi - derlinga miško žemė bus tik labai vidutinė ūkininko akimis žiūrint. Mūsų pasididžiavimas - ąžuolai - auga tik derlingoje žemėje (molis arba priemolis su karbonatais). Ąžuolynai Lietuvoje užima 40,1 tūkst. ha, o tai sudaro 2 proc. viso miško ploto, pušynai - 35,8, eglynai - 21,4, beržynai - 21,1 proc., toliau rikiuojasi juodalksnynai ir baltalksnynai, drebulynai. Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip tausojanti miškus valstybė. Skirtingais skaičiavimais, kasmet iškertame medienos 20-50 proc. mažiau negu galėtume kirsti, nepažeisdami tvaraus ir subalansuoto miško naudojimo principo. Nemažai prie to prisideda ir saugomų teritorijų politika. 32,5 proc. visų Lietuvos miškų, o tai sudaro 707,5 tūkst. ha., patenka į įvairaus tipo saugomas teritorijas. Visgi tiksliausiai miško naudojimo režimą apibrėžia jo priklausymas tam tikrai miškų grupei. Visi Lietuvos miškai, nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso valstybei, ar privatiems miško naudotojams, teritoriniu principu suskirstyti į 4-ias miškų grupes. Visas miško grupių sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 (Žin. 2001, Nr. 84-2931; 2007, Nr. 77-3044; 2008, Nr. 68-2588; 2010, Nr. 77-3949) (1 Priedas).

Darbo tikslas: gebėti pažinti miško medžius, augalus, gyvūniją.

Darbo uždaviniai:

  • Susipažinti su paprastuoju uosiu ir paprastuoju kadagiu;
  • Aprašyti Lietuvoje gyvenančio pilkojo vilko charakteristiką;
  • Apibūdinti dirvožemio įtaką miškui.

Turinys

  • 1. Įvadas3
  • 2. Paprastasis uosis4
  • 3. Paprastasis kadagys9
  • 4. Pilkasis vilkas12
  • 5. Dirvožemio drėgmė ir maisto medžiagų įtaka miškui16
  • 6. Išvados17
  • 7. Naudota literatųra18

Reziumė

Autorius
akira
Tipas
Referatas
Dalykas
Žemės ūkis
Kaina
€2.67
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 22, 2019
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
18 psl.

Susiję darbai

Miškininkystės paruoštukė

Žemės ūkis Paruoštukė 2013 m. studentė17
Paruoštukė apie miškus, jų grupes, saugomų teritorijų grupavimą Lietuvoje ir kitą. Ši paruoštukė labai pravers miškininkystės studijų studentams