Produktyvumo matavimas. Produktyvumo vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Pasirinktų šalių palyginimas

28 psl. / 7288 žod.

Ištrauka

Svarbus ekonomikos augimo faktorius yra produktyvumas. Formuojant produktyvumo sąvoką mokslininkai bandė aiškinti jo sampratą įvairiais būdais ir pateikė įvairių skirtingų sąvokų, tačiau dažniausiai produktyvumas buvo apibūdinamas kaip gautos produkcijos ir panaudotų išteklių santykis. Ekonomikos terminų ir sąvokų žodyne (1998) yra pateikiamas toks produktyvumo apibrėžimas, kad tai pagamintas produktas, tenkantis vienam išteklių vienetui. Yra išskiriamos kelios produktyvumo rūšys kaip: bendrasis produktyvumas, kapitalo produktyvumas ir pridėtinės vertės produktyvumas.

Bendrasis produktyvumas tai matas, kuris gali įvertinti visus sunaudojamus išteklius gamyboje t.y. kapitalą, medžiagas, darbo jėgą. Norint palyginti visus šiuos naudojamus išteklius gamyboje, reikia jų sumą išreikšti bendru vertės matu, kaip pavyzdžiui, pinigais. Iš to seka, kad bendrasis produktyvumas yra lygus pagamintų vienetų skaičiaus santykiui su gamybos sąnaudomis.

Kita produktyvumo rūšis – kapitalo produktyvumas dar kitaip vadinamas kapitalo grąža. Jis matuojamas kaip pagamintų produkcijos vienetų skaičiaus santykis su bendrąja rinkos verte, reikalinga jiems pagaminti.

Taip pat dar viena produktyvumo rūšis – tai pridėtinės vertės produktyvumas. Jis matuojamas kaip pridėtinės vertės santykis su dirbtų valandų skaičiumi (arba dirbusių asmenų skaičiumi). Jau žinodami parduotos produkcijos vertę galima apskaičiuoti pridėtinę vertę, kurią pagamino kiekvienas darbuotojas.

Be to, remiantis Marco Holzero (1998) nuomone, produktyvumas yra ,,<...> santykis tarp išeigos (įvykdytų užduočių, paskirstytų produktų, suteiktų paslaugų) ir indėlio (atlikto darbo, panaudoto kapitalo, medžiagų, erdvės, energijos, sugaišto laiko ir t.t.)“. Produktyvumo didinimą ekonomistas suvokia kaip pageidautiną šio santykio kitimą.

Produktyvumas tai efektyvumo kriterijus, kuris apskaičiuojamas lyginant uždirbtus gautus išteklius su sunaudotais. Tam įvertinti yra keli būdai, tai vienfaktorinis ir dagiafaktorinis. Šie vertinimo būdai skiriasi tuo, kad pirmasis yra vertinamas naudojant vieną sąnaudų veiksnį (pvz. skaičiuojant darbo našumą sąnaudos yra dirbtas valandų skaičius), o antrasis – naudojant grupę sąnaudų veiksnių (pvz. skaičiuojant darbo našumą sąnaudos bus darbas, kapitalas ir kt.)

Darbo tikslas – nustatyti , kokie yra produktyvumo matavimo būdai, kodėl šaliai yra svarbus produktyvumas, bei palyginti pasirinktų šalių produktyvumo rodiklius.

Darbo uždaviniai:

  • išsiaiškinti, kodėl reikia matuoti produktyvumo lygį;
  • suprasti, kokiais būdais galime išmatuoti ne tik įmonės, bet ir valstybės produktyvumą;
  • įsigilinti į keletą produktyvumo matavimo modelių pavyzdžių;
  • išanalizuoti Lietuvos produktyvumą;
  • išanalizuoti Švedijos produktyvumą;
  • palyginti Lietuvos bei Švedijos produktyvumo lygius;
  • nustatyti, kokie yra produktyvumo veiksniai;
  • išanalizuoti produktyvumo lygio svarbą šalies ekonomikai.

                     


Turinys

  • ĮVADAS3
  • PRODUKTYVUMO MATAVIMO TIKSLAI5
  • PRODUKTYVUMO MATAVIMO BŪDAI6
  • VALSTYBĖS PRODUKTYVUMO MATAVIMAS6
  • VALSTYBĖS PRODUKTYVUMO VERTINIMO KLIŪTYS7
  • KELETAS PRODUKTYVUMO VERTINIMO MODELIŲ PAVYZDŽIŲ8
  • DARBO PRODUKTYVUMAS, REMIANTIS BENDRĄJA PRODUKCIJA8
  • DARBO PRODUKTYVUMAS, REMIANTIS PRIDĖTINE VERTE8
  • KAPITALO-DARBO DAUGIAFAKTORINIS PRODUKTYVUMO SKAIČIAVIMAS, REMIANTIS PRIDĖTINE VERTE9
  • KLEMS DAUGIAFAKTORINIS PRODUKTYVUMAS9
  • ŠALIŲ PRODUKTYVUMO ANALIZĖS11
  • LIETUVOS PRODUKTYVUMO ANALIZĖ11
  • ŠVEDIJOS PRODUKTYVUMO ANALIZĖ14
  • ŠALIŲ PRODUKTYVUMO PALYGINIMAS16
  • PRODUKTYVUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ20
  • PRODUKTYVUMO SVARBA22
  • IŠVADOS24
  • NAUDOTA LITERATŪRA26

Reziumė

Autorius
norgaile
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€3.50
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 24, 2019
Publikuotas
2015 m.
Apimtis
28 psl.

Susiję darbai

Šalies BVP statistinė analizė

Ekonomika Tyrimas 2011 m. krisgalin
Darbo tikslas – išanalizuoti statistinius duomenis apie Lietuvos BVP kaitą, pateikti BVP pokyčius nuo 2010 metų 1-ojo ketvirčio iki 2011 metų 3-iojo ketvirčio...