Sudurtinių ir suaugtinių įvardžių kirčiavimas

9 psl. / 1266 žod.

Ištrauka

Įvardis „Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje“ apibrėžiamas kaip savarankiška kalbos dalis, kuriai priklauso apibendrintos reikšmės žodžiai, nurodantys daiktus arba ypatybes ir turintys giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijas. Skirtingai nuo daiktavardžių ir būdvardžių, įvardžiai nereiškia nurodomųjų daiktų ar ypatybių turinio, jų neįvardija (DLKG, 1997, 251).

Darbo objektas – sudurtiniai ir suaugtiniai įvardžiai.

Jeigu lyginsime su kitomis kalbos dalimis, įvardžių kirčiavimo kodifikacija, pavyzdžiui, J. Jablonskio raštuose ypač negriežta ir gausi variantų. Tai gali būti nulemta bent kelių aplinkybių. Šalia Jablonskio liberalumo aprašant bendrinei kalbai teikiamas normas, didelę įtaką turėjo ir plačiai varijuojantis kai kurių įvardžių kirčiavimas bendrinės kalbos pagrindo ir kitose vakarų aukštaičių kauniškių tarmėse (Vidžiūnas, 1997, 179).

Anot Antano Pakerio (Pakerys, 2002, 26), mokslinėje ir mokomojoje literatūroje įvardžių kirčiavimas aptariamas labai įvairiai. Vienur jie apžvelgiami pagal reikšminius skyrius; kitur – pagal kirčiuotes; trečiur – jie skirstomi į kelias kirčiavimo grupes. Daug kur įvardžiai gretinami su panašiai linksniuojamais ir kirčiuojamais daiktavardžiais ar būdvardžiais (kartais net bandoma jų kirčiavimą aptarti išvien. Paprastai skyrium nagrinėjami savito linksniavimo ir kirčiavimo įvardžiai. Retai kada įvardžių kirčiavimo siejamas su daryba.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Adelė Laigonaitė. Jos teigimu, įvardžiai kirčio atžvilgiu vieningos sistemos nesudaro: vieni kirčiuojami kaip būdvardžiai, kiti – kaip daiktavardžiai, o dar kiti – visai savotiškai (Laigonaitė, 2002, 86). Todėl pagal kirčiavimą visus įvardžius galima suskirstyti į keletą grupių:

1) pirminių įvardžių kirčiavimas;

2) priesagų vedinių kirčiavimas;

3) galūnių vedinių kirčiavimas;

4) sudurtinių įvardžių kirčiavimas;

5) suaugtinių įvardžių kirčiavimas;

6) suįvardėjusių įvardžių kirčiavimas;

7) samplaikinių įvardžių kirčiavimas;

8) pirmojo dėmens kirtį turintys įvardžiai;

9) galinio dėmens kirtį turintys įvardžiai;

10) du kirčiuotus dėmenis turintys įvardžiai;

11) įvardžiuotinių įvardžių kirčiavimas.

Šiame darbe, kaip jau buvo minėta, bus aptariamas sudurtinių ir suaugtinių įvardžių kirčiavimas (suaugtiniai savo ruožtu skirstomi į pirmosios, antrosios kirčiuotės ir savitai kirčiuojamus įvardžius).


Turinys

  • Įvadas3
  • Sudurtiniai įvardžiai4
  • Pirmoji kirčiuotė4
  • Suaugtiniai įvardžiai4
  • Pirmoji kirčiuotė4
  • Trečioji kirčiuotė5
  • Savitai kirčiuojami įvardžiai6
  • Išvados7
  • Literatūros sąrašas8

Reziumė

Autorius
nifirtiti
Tipas
Referatas
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€1.95
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 25, 2019
Publikuotas
2006 m.
Apimtis
9 psl.

Susiję darbai