Kolumbijos ekonomika

28 psl. / 6047 žod.

Ištrauka

                      Pasaulio ekonomikos išsivystymo lygis ir vis labiau intensyvėjanti globalizacijos procesų skatinama ekonominė integracija meta iššūkį valstybėms padidinti konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje (Chaparro & Calle, 2017)

                      Makroekonomikos rodikliai parodo valstybės tam tikro laikotarpio ekonominės veiklos rezultatą, kuris priklauso nuo Vyriausybės vykdomos ekonominės politikos priemonių, padedančių reguliuoti ūkį. Todėl tikslinga vertinti šių pagrindinių makroekonominių rodiklių įtaką šalies ekonominiams procesams.Kadangi makroekonominių rodiklių dinamiką sąlygoja pakankamai daug socialinių, psichologinių, technologinių, geografinių, politinių ir teisinių veiksnių, kuriuos empiriškai išmatuoti yra sudėtinga, apsiribojama tik ekonominių veiksnių įtaka makroekonominiams rodikliams. Makroekonomikos specialistai analizuoja šalies kaip visumos ekonominę plėtrą, o lygindami su kitomis šalimis, daugiausia dėmesio skiria laiko veiksniui. Makroekonominės analizės tikslas – ne tik aiškinti ekonominius procesus, bet ir tobulinti ekonomikos politiką. Apibendrinus mokslinės literatūros šaltinius (Martinez, Short, Estrada (2017); Dargent (2017); Hylton & Tauss (2016); Alonso & Isabel (2017); Bustos (2018); Gaviria (2018)) galima teigti, kad dažniausia išskiriami makroekonominiai rodikliai, naudojami šalies ekonominei situacijai apibendrinti, yra BVP, infliacijos lygis, nedarbo lygis, TUI ir tarptautinės pre- kybos balansas.

                      Bendrasis vidaus produktas (BVP) – pagrindinis makroekonominis rodiklis, naudojamas šalies gyvenimo lygiui apibūdinti, ekonominio augimo tempams nustatyti, ūkio struktūrai apibūdinti ir tarptautiniams palyginimams (Dargent, 2017). BVP – tai per tam tikrą laikotarpį šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertinė išraiška – gamybinio šalies pajėgumo matas. BVP kaip ekonomikos pajėgumo, efektyvumo, aktyvumo, gyvenimo kokybės rodiklis pasaulyje naudojamas nuo 1930 m. ir pastaruoju metu sulaukia kritikos kaip nepakankamai atspindintis šalies gyvenimo kokybę ir gerovę. Mezadurian (2016) nuomone, praėjusiame šimtmetyje suformuotas ekonominis rodiklis negali įvertinti šiandieninio pasaulio ekonominių ir socialinių pokyčių ir „pasenusiomis priemonėmis neįmanoma įvertinti, o tuo labiau įveikti šiandieninių ekonomikos iššūkių“ (Hylton & Tauss, 2016). Galima sutikti, kad, siekiant įvertinti praėjusio šimtmečio industrinio laikotarpio ekonominį vystymąsi, sukurtas rodiklis objektyviai neatspindi mūsų dienų ekonominės ir socialinės gerovės, tačiau, kol nėra vieningai pasaulyje priimtas kitas ekonominės gerovės ir gyvenimo kokybės matas, straipsnyje naujųjų ES šalių ekonomika bus lyginama remiantis BVP rodikliu(Chaparro & Calle, 2017).

                      Antras makroekonominis rodiklis, padedantis identifikuoti šalies ekonominę būklę – infliacijos lygis. Bendriausia prasme infliacija yra kainų lygio augimas (Hylton & Tauss, 2016). Infliacija yra ilgalaikis pinigų perkamosios galios mažėjimo procesas. Vieni autoriai teigia, kad infliacija, pasižyminti nedideliais tempais iki 4,7 proc., yra tarsi rinkos efektyvinimo mechanizmas (Dargent, 2017). Jei tempai nedideli, tai skatinamos investicijos, mažėja nedarbas, didėja realioji gamybos apimtis. Kiti autoriai yra gana kategoriški ir teigia, kad trumpalaikė skatinančios infliacijos nauda neatsveria nelauktos, aukštos, neefektyviai valdomos infliacijos žalos ekonomikai(Martinez, Short, Estrada, 2017). Infliacijos rodiklio pokyčiai svarbūs šalies ekonomikai, šalies produkcijos konkurencingumui, potencialiems investuotojams, vartotojams, kadangi destabilizuoja ekonomiką, apsunkina ateities perspektyvų numatymą, rinkos dalyvius skatina elgtis neracionaliai.

                      Vienu iš reikšmingiausių ekonomikos kitimą atskleidžiančių rodiklių yra nedarbo lygis, kuris parodo šalies bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykį. Nedarbo lygis parodo reikšmingiausio gamybos ištekliaus panaudojimo laipsnį šalies ekonomikoje. Mokslinėje literatūroje taip pat akcentuojamos socialinės ir psichologinės neigiamos nedarbo pasekmės, skatinančios valstybes kovoti su nepageidaujamu ir žalingu nedarbo lygio augimu. Nedarbo problemos aktualumą stiprina ir tai, kad yra įrodyta šio rodiklio sąveika su daugeliu kitų ekonominių indikatorių. Atlikta nemažai tyrimų, siekiant nustatyti nedarbo lygio ryšį su kitais ekonominiais rodikliais.Mezadurian (2016) išskyrė koreliacinius ryšius tarp ne- darbo lygio ir infliacijos, BVP, gyventojų migracijos saldo, gimimų skaičiaus, nusikaltimų skaičiaus, bendrosios pramonės produkcijos, vidutinio bruto darbo užmokesčio ir kt. Mezadurian (2016) atskleidė, kad nedarbo lygio augimą galima naudoti kaip priemonę kovojant su šalyje augančia infliacija. Ryšys tarp dviejų ekonomikos problemų buvo įrodytas dar praėjusio šimtmečio viduryje. Nedarbo lygio ir infliacijos lygio priklausomybė buvo daugelio užsienio mokslininkų tyrimų objektu. Martinez, Short, Estrada (2017)minėtąjį ryšį patvirtino remiantis JAV pavyzdžiu (Chaparro & Calle, 2017).

                      Prekyba – viena seniausių tarptautinių santykių formų. Tarptautinė prekyba praplečia rinkas prekėmis ir paslaugomis, kurios mums būtų nepasiekiamos, todėl vartotojams atsiranda didesnis pasirinkimas už konkurencingą kainą. Pasak Dargent (2017), kiekvienoje šalyje gaminamos prekės ir paslaugos, kurios suvartojamos vietoje arba eksportuojamos į kitas šalis. Tarptautinė prekyba skatina ekonomikos augimą, tačiau kartu daro ir didesnę įtaką tradicinėms pramonės šakoms, gamtos išteklių naudojimui, klimatui ir kt. Padeda jos dalyviams sparčiau plėtoti šalies ūkį, skatina konkurenciją, geriau tenkinami vartotojų poreikiai ir sudaromos sąlygas ekonominiam ir socialiniam atsilikimui įveikti. Tarptautinę prekybą charakterizuoja tarptautinės prekybos balanso rodiklis. Siekiama kiekvienos šalies balanso būsena yra grynasis eksportas, reiškiantis pinigų „parvežimą“ į šalį. Šis rodiklis leidžia spręsti apie šalies produkcijos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, lyginamąjį pranašumą ir šalies vartojimo savybes. Naujųjų ES šalių įstojimas į ekonominį bloką atvėrė naujas rinkas, o šalių gebėjimą pasinaudoti šiomis sąlygomis ir identifikuoti pagrindines problemas leidžia tarptautinio prekybos balanso analizė kitų makroekonominių rodiklių kontekste. TUI yra ir valstybės ekonominio augimo rodiklis, ir priemonė, kryptingai naudojama tam augimui pasiekti. Jos reikšmingos ilgalaikėje šalies ekonomikos plėtroje ne tik kaip kapitalo šaltinis, bet ir didinant vietos ekonomikos konkurencingumą. Tai galima padaryti dėl technologijų perdavimo, infrastruktūros stiprinimo, taip pat didinant produktyvumą ir sukuriant naujas įdarbinimo galimybes. TUI reikšmingos didinant eksportą. Tiesiogine investicija pagal (TVF) metodiką ES statistikos tarnybos ir EBPO metodinius nurodymus yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai-finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginės investavimo įmonės. Analizuojant autorių darbus apie TUI matyti, kad jos apibūdinamos skirtingai. Tačiau svarbiausias momentas išlieka, kad TUI suprantamos kaip vienoje valstybėje esančių firmų investicinės išlaidos įkurti įmones kitose valstybėse. Kalbant apie TUI įtaką šalies ekonomikai, moksliniai požiūriai išsiskiria: vieni autoriai labiau akcentuoja privalumus, kiti autoriailinkę tai vertinti neigiamai(Chaparro & Calle, 2017).

                      Apibendrinant BVP rodiklio pokyčius, galima teigti, kad labiausiai ekonomiškai atsilikusios šalys turėjo didžiausią stimulą ir potencialą augti. Rodiklio dinaminių pokyčių analizė leidžia daryti išvadą, kad BVP mažiausiai keitėsi tų šalių, kurios turi gana tvirtą specializaciją – turizmą. Šalys, neturinčios specializacijos, sėkmingiausiai „ieškojo savęs“ ir vystėsi sparčiausiai.

                      Darbo tikslas: išanalizuoti Kolumbijos ekonomiką, socialinius-ekonominius rodiklius, eksportą, importą, prekybos kliūtis, importo mokesčius bei pateikti savo nuomonę ir darbo išvadas.

                      Tyrimo objektas: Kolumbijos ekonomika.


Turinys


Reziumė

Autorius
inetala
Tipas
Referatas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€3.32
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 5, 2019
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
28 psl.

Susiję darbai

Šešėlinė ekonomika darbo užmokestyje

Ekonomika Kursinis darbas ginteriukas
Įmonių veiklos analizės kursinio darbo tema yra aktuali, nes šešėlinės ekonomikos apimtys yra matuojamos pasauliniu mastu ir jos stiprus neigiamas poveikis juntamas visose...

Ekonomikos samprata

Ekonomika Referatas ganesas
Ekonomika arba dar kitaip vadinama „ekonomikos teorija”, „ekonomiksas”, „ūkis” bei „ūkinė veikla” yra sudėtingas mokslas. Temos „Ekonomikos samprata” pasirinkimu norėta išsiaiškinti ekonomikos sampratą...

Ekonomikos teorija ir tikslai

Ekonomika Konspektas 2010 m. shliooksht
ET - mokslas apie tai, kaip objektyviai paskirstyti, naudoti, valdyti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti materialius žmonių poreikius.

Eksporto reikšmė Lietuvos ekonomikai

Ekonomika Referatas 2018 m. a.giz
Šiais laikais tarptautinė prekyba auga daug greičiau negu pasaulinė gamyba, todėl šalies dalyvavimas tarptautiniuose mainuose suteikia šalies ūkiui daug naudos ir yra vienas...

Kinijos ekonomika

Ekonomika Referatas 2016 m. guoba
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje įvyko didžiulių pokyčių, įskaitant pasaulinę finansų  krizę, augantį pasaulinės prekybos mastą, aštrėjančią konkurenciją tarptautinėse rinkose, politinius neramumus, technologinius pokyčius,...