Ekonomika ir verslas / Ekonomika

Kolumbijos ekonomika

0 atsiliepimų
Autorius:

                      Pasaulio ekonomikos išsivystymo lygis ir vis labiau intensyvėjanti globalizacijos procesų skatinama ekonominė integracija meta iššūkį valstybėms padidinti konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje (Chaparro & Calle, 2017)

                      Makroekonomikos rodikliai parodo valstybės tam tikro laikotarpio ekonominės veiklos rezultatą, kuris priklauso nuo Vyriausybės vykdomos ekonominės politikos priemonių, padedančių reguliuoti ūkį. Todėl tikslinga vertinti šių pagrindinių makroekonominių rodiklių įtaką šalies ekonominiams procesams.Kadangi makroekonominių rodiklių dinamiką sąlygoja pakankamai daug socialinių, psichologinių, technologinių, geografinių, politinių ir teisinių veiksnių, kuriuos empiriškai išmatuoti yra sudėtinga, apsiribojama tik ekonominių veiksnių įtaka makroekonominiams rodikliams. Makroekonomikos specialistai analizuoja šalies kaip visumos ekonominę plėtrą, o lygindami su kitomis šalimis, daugiausia dėmesio skiria laiko veiksniui. Makroekonominės analizės tikslas – ne tik aiškinti ekonominius procesus, bet ir tobulinti ekonomikos politiką. Apibendrinus mokslinės literatūros šaltinius (Martinez, Short, Estrada (2017); Dargent (2017); Hylton & Tauss (2016); Alonso & Isabel (2017); Bustos (2018); Gaviria (2018)) galima teigti, kad dažniausia išskiriami makroekonominiai rodikliai, naudojami šalies ekonominei situacijai apibendrinti, yra BVP, infliacijos lygis, nedarbo lygis, TUI ir tarptautinės pre- kybos balansas.

                      Bendrasis vidaus produktas (BVP) – pagrindinis makroekonominis rodiklis, naudojamas šalies gyvenimo lygiui apibūdinti, ekonominio augimo tempams nustatyti, ūkio struktūrai apibūdinti ir tarptautiniams palyginimams (Dargent, 2017). BVP – tai per tam tikrą laikotarpį šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertinė išraiška – gamybinio šalies pajėgumo matas. BVP kaip ekonomikos pajėgumo, efektyvumo, aktyvumo, gyvenimo kokybės rodiklis pasaulyje naudojamas nuo 1930 m. ir pastaruoju metu sulaukia kritikos kaip nepakankamai atspindintis šalies gyvenimo kokybę ir gerovę. Mezadurian (2016) nuomone, praėjusiame šimtmetyje suformuotas ekonominis rodiklis negali įvertinti šiandieninio pasaulio ekonominių ir socialinių pokyčių ir „pasenusiomis priemonėmis neįmanoma įvertinti, o tuo labiau įveikti šiandieninių ekonomikos iššūkių“ (Hylton & Tauss, 2016). Galima sutikti, kad, siekiant įvertinti praėjusio šimtmečio industrinio laikotarpio ekonominį vystymąsi, sukurtas rodiklis objektyviai neatspindi mūsų dienų ekonominės ir socialinės gerovės, tačiau, kol nėra vieningai pasaulyje priimtas kitas ekonominės gerovės ir gyvenimo kokybės matas, straipsnyje naujųjų ES šalių ekonomika bus lyginama remiantis BVP rodikliu(Chaparro & Calle, 2017).

                      Antras makroekonominis rodiklis, padedantis identifikuoti šalies ekonominę būklę – infliacijos lygis. Bendriausia prasme infliacija yra kainų lygio augimas (Hylton & Tauss, 2016). Infliacija yra ilgalaikis pinigų perkamosios galios mažėjimo procesas. Vieni autoriai teigia, kad infliacija, pasižyminti nedideliais tempais iki 4,7 proc., yra tarsi rinkos efektyvinimo mechanizmas (Dargent, 2017). Jei tempai nedideli, tai skatinamos investicijos, mažėja nedarbas, didėja realioji gamybos apimtis. Kiti autoriai yra gana kategoriški ir teigia, kad trumpalaikė skatinančios infliacijos nauda neatsveria nelauktos, aukštos, neefektyviai valdomos infliacijos žalos ekonomikai(Martinez, Short, Estrada, 2017). Infliacijos rodiklio pokyčiai svarbūs šalies ekonomikai, šalies produkcijos konkurencingumui, potencialiems investuotojams, vartotojams, kadangi destabilizuoja ekonomiką, apsunkina ateities perspektyvų numatymą, rinkos dalyvius skatina elgtis neracionaliai.

                      Vienu iš reikšmingiausių ekonomikos kitimą atskleidžiančių rodiklių yra nedarbo lygis, kuris parodo šalies bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykį. Nedarbo lygis parodo reikšmingiausio gamybos ištekliaus panaudojimo laipsnį šalies ekonomikoje. Mokslinėje literatūroje taip pat akcentuojamos socialinės ir psichologinės neigiamos nedarbo pasekmės, skatinančios valstybes kovoti su nepageidaujamu ir žalingu nedarbo lygio augimu. Nedarbo problemos aktualumą stiprina ir tai, kad yra įrodyta šio rodiklio sąveika su daugeliu kitų ekonominių indikatorių. Atlikta nemažai tyrimų, siekiant nustatyti nedarbo lygio ryšį su kitais ekonominiais rodikliais.Mezadurian (2016) išskyrė koreliacinius ryšius tarp ne- darbo lygio ir infliacijos, BVP, gyventojų migracijos saldo, gimimų skaičiaus, nusikaltimų skaičiaus, bendrosios pramonės produkcijos, vidutinio bruto darbo užmokesčio ir kt. Mezadurian (2016) atskleidė, kad nedarbo lygio augimą galima naudoti kaip priemonę kovojant su šalyje augančia infliacija. Ryšys tarp dviejų ekonomikos problemų buvo įrodytas dar praėjusio šimtmečio viduryje. Nedarbo lygio ir infliacijos lygio priklausomybė buvo daugelio užsienio mokslininkų tyrimų objektu. Martinez, Short, Estrada (2017)minėtąjį ryšį patvirtino remiantis JAV pavyzdžiu (Chaparro & Calle, 2017).

                      Prekyba – viena seniausių tarptautinių santykių formų. Tarptautinė prekyba praplečia rinkas prekėmis ir paslaugomis, kurios mums būtų nepasiekiamos, todėl vartotojams atsiranda didesnis pasirinkimas už konkurencingą kainą. Pasak Dargent (2017), kiekvienoje šalyje gaminamos prekės ir paslaugos, kurios suvartojamos vietoje arba eksportuojamos į kitas šalis. Tarptautinė prekyba skatina ekonomikos augimą, tačiau kartu daro ir didesnę įtaką tradicinėms pramonės šakoms, gamtos išteklių naudojimui, klimatui ir kt. Padeda jos dalyviams sparčiau plėtoti šalies ūkį, skatina konkurenciją, geriau tenkinami vartotojų poreikiai ir sudaromos sąlygas ekonominiam ir socialiniam atsilikimui įveikti. Tarptautinę prekybą charakterizuoja tarptautinės prekybos balanso rodiklis. Siekiama kiekvienos šalies balanso būsena yra grynasis eksportas, reiškiantis pinigų „parvežimą“ į šalį. Šis rodiklis leidžia spręsti apie šalies produkcijos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, lyginamąjį pranašumą ir šalies vartojimo savybes. Naujųjų ES šalių įstojimas į ekonominį bloką atvėrė naujas rinkas, o šalių gebėjimą pasinaudoti šiomis sąlygomis ir identifikuoti pagrindines problemas leidžia tarptautinio prekybos balanso analizė kitų makroekonominių rodiklių kontekste. TUI yra ir valstybės ekonominio augimo rodiklis, ir priemonė, kryptingai naudojama tam augimui pasiekti. Jos reikšmingos ilgalaikėje šalies ekonomikos plėtroje ne tik kaip kapitalo šaltinis, bet ir didinant vietos ekonomikos konkurencingumą. Tai galima padaryti dėl technologijų perdavimo, infrastruktūros stiprinimo, taip pat didinant produktyvumą ir sukuriant naujas įdarbinimo galimybes. TUI reikšmingos didinant eksportą. Tiesiogine investicija pagal (TVF) metodiką ES statistikos tarnybos ir EBPO metodinius nurodymus yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai-finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginės investavimo įmonės. Analizuojant autorių darbus apie TUI matyti, kad jos apibūdinamos skirtingai. Tačiau svarbiausias momentas išlieka, kad TUI suprantamos kaip vienoje valstybėje esančių firmų investicinės išlaidos įkurti įmones kitose valstybėse. Kalbant apie TUI įtaką šalies ekonomikai, moksliniai požiūriai išsiskiria: vieni autoriai labiau akcentuoja privalumus, kiti autoriailinkę tai vertinti neigiamai(Chaparro & Calle, 2017).

                      Apibendrinant BVP rodiklio pokyčius, galima teigti, kad labiausiai ekonomiškai atsilikusios šalys turėjo didžiausią stimulą ir potencialą augti. Rodiklio dinaminių pokyčių analizė leidžia daryti išvadą, kad BVP mažiausiai keitėsi tų šalių, kurios turi gana tvirtą specializaciją – turizmą. Šalys, neturinčios specializacijos, sėkmingiausiai „ieškojo savęs“ ir vystėsi sparčiausiai.

                      Darbo tikslas: išanalizuoti Kolumbijos ekonomiką, socialinius-ekonominius rodiklius, eksportą, importą, prekybos kliūtis, importo mokesčius bei pateikti savo nuomonę ir darbo išvadas.

                      Tyrimo objektas: Kolumbijos ekonomika.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
6047 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Tiesioginės užsienio investicijos ir jų svarba šalies ekonomikai
Kursinis darbas Tiesioginės užsienio investicijos ir jų svarba šalies ekonomikai

Vyriausybės draudžia ir apriboja tiesiogines investicijas į kai kurias šakas, kur užsienio įmonių dalyvavimas laikomas [...]

Ekonomikos paruoštukė
Paruoštukė Ekonomikos paruoštukė

Darbas apima visus pagrindines ekonomines sąvokas.

Darbo ištekliai žemės ūkyje ir jų naudojimo ekonominis įvertinimas
Kursinis darbas Darbo ištekliai žemės ūkyje ir jų naudojimo ekonominis įvertinimas

Žemės ūkis iš kitų veiklos sričių išsiskiria savo specifinėmis savybėmis tokiomis kaip: sezoniškumas, klimatinės sąlygos [...]

Ekonomikos teorijos kūrėjų analizė
Referatas Ekonomikos teorijos kūrėjų analizė

Ekonominė teorija – tai susisteminta visuma ekonominių minčių, kategorijų, dėsnių, teiginių ar hipotezių apie ekonominę [...]

Vadybinė ekonomika
Paruoštukė Vadybinė ekonomika

KTU Vadybinės ekonomikos namų darbo uždaviniai, 2 variantas [...]

Ofšorinių įmonių įtaka Lietuvos ekonomikai
Kursinis darbas Ofšorinių įmonių įtaka Lietuvos ekonomikai

Prekyba per ofšorinius centrus pasaulio ekonomikoje pasiekė didžiulį mastą. Daugelyje pasaulio valstybių vienas iš [...]

Šešėlinė ekonomika
Prezentacija Šešėlinė ekonomika

19 skaidrių.

Ūkio ekonomikos būklės kitimo tendencijų ir užimtumo sąryšio tyrimas: Lietuva ES kontekste
Diplominis darbas Ūkio ekonomikos būklės kitimo tendencijų ir užimtumo sąryšio tyrimas: Lietuva ES kontekste

Darbo aktualumas. Pastaraisiais metais šalies ūkiui buvo būdingas didelis plėtros greitis: 2005 m. pridėtinės vertės [...]

Naftos kainos sąveika su ekonominiai procesais
Prezentacija Naftos kainos sąveika su ekonominiai procesais

12 skaidrių. [...]

Valstybės skolos ir šešėlinės ekonomikos analizė 2005-2010m.
Kursinis darbas Valstybės skolos ir šešėlinės ekonomikos analizė 2005-2010m.

36 psl. ĮVADAS Pasaulio ekonomistai praėjus 2008 m. finansų krizei nerimauja dėl galimo ekonomikos nuosmukio, kuris šįkart [...]

Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumų Lietuvoje ir ES analizė
Diplominis darbas Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumų Lietuvoje ir ES analizė

Gyventojų užimtumas yra viena svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių ekonominių ir [...]

Regioninės ekonomikos plėtros modeliai ir mechanizmai
Diplominis darbas Regioninės ekonomikos plėtros modeliai ir mechanizmai

Temos aktualumas ir darbo mokslinis naujumas. Pastaruoju metu pasaulyje vykstantys pokyčiai sąlygojo tokių procesų, kaip [...]

UAB
Diplominis darbas UAB "European transit service" išlikimo galimybės ekonominio nuosmūkio sąlygomis

Šiame darbe apžvelgsiu UAB “European Transit Service” krovinių logistikos veiklos klausimus sunkmečiu, įmonės kuri vykdo [...]

Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumai Lietuvoje ir ES
Diplominis darbas Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumai Lietuvoje ir ES

Gyventojų užimtumas yra viena svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių ekonominių ir [...]

Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje
Kursinis darbas Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje

Tarpukario lietuviškų pinigų – lito ir Lietuvos finansų mokslų kūrėjas Vladas Jurgutis (1885-1966) monografijoje “Bankai” [...]