Osteosarkomos klinikiniai simptomai ir ligonių slauga

Vėžys išlieka viena iš pagrindinių Europos gyventojų mirties priežasčių. Kasmet jis nusineša per pusantro milijono gyvybių ir iš esmės pakeičia dar 2,5 mln. piliečių, kuriems jis diagnozuojamas, gyvenimą. Nepaisant milžiniškų pastangų mokslinių tyrimų srityje ir didelės pažangos, pasiektos kovojant su šia liga, vėžys išlieka dideliu visuomenės sveikatos rūpesčiu. Kai kurie susirgimai vėžiu gali būti išgydomi. Išgijimo tikimybė yra gerokai didesnė, jei vėžys nustatomas anksti [1].

Pastaraisiais metais sergamumas piktybiniais navikais tolygiai didėja. Ypač jis didėjo 2006-2008 m., galbūt, dėl pradėtų vykdyti vėžio patikros programų vykdymo. 2012 m. buvo užregistruoti 17734 nauji vėžio atvejai. Vyrai dažniausiai sirgo priešinės liaukos (28,7 proc.), plaučių, trachėjos, bronchų (12,4 proc.), odos (10,4 proc.), gaubtinės ir tiesiosios žarnos (9,1 proc.) vėžiu. Moterys – odos (18 proc.), krūties (17,6 proc.), kiaušidžių ir gimdos kūno (12,1 proc.), gaubtinės ir tiesiosios žarnos (8,9 proc.), šlapimo pūslės ir inkstų (5,3 proc.) vėžiu [2].

Sergamumo piktybiniais navikais ir mirtingumo nuo jų rodikliai Lietuvoje yra didesni, palyginti su Europos šalių vidurkiu. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Sergamumas piktybiniais navikais kasmet padidėja apie 4 proc., mirtingumas – 1,6 proc. Tarp vyrų piktybinių navikų Lietuvoje vyrauja priešinės liaukos vėžys (pasaulyje – plaučių vėžys), tarp moterų – krūties vėžys (pasaulyje taip pat krūties vėžys) [3].

Tarp piktybinių navikų pagrindinių rizikos veiksnių yra rūkymas, mitybos ypatybės, nesaikingas alkoholio vartojimas, profesiniai veiksniai, aplinkos užterštumas, elektromagnetinė spinduliuotė, infekcija, vaistai, reprodukciniai hormonai, mažas fizinis aktyvumas [4].

PSO, remdamasi moksliniais įrodymais teigia, kad daugelio vėžio susirgimų būtų galima visiškai išvengti, jeigu dauguma piktybinių navikų būtų aptikti esant ankstyvajai stadijai ir išgydyti. Norint tai pasiekti būtina taikyti vėžio profilaktiką, t. y. sveika gyvensena, žmogui nuo mažens privalo tapti gyvenimo būdu, o medicininės profilaktikos priemonės (patikros) turi būti vykdomos plačiai apimant tas gyventojų grupes, kurioms jos ir skirtos [5].

Darbo tikslas: atskleisti osteosarkomos epidemiologiją, patogenezę, kliniką, diagnostiką, gydymą bei pacientų slaugymo ypatumus sergant šia liga.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti detalią informaciją apie osteosarkomos epidemiologiją ir patogenezę
2. Supažindinti su šio tipo kaulų navikų būdingais klinikiniais simptomais ir diagnostika
3. Pateikti išsamius osteosarkomos gydymo metodus
4. Išsamiai aprašyti pagrindines slaugos problemas ir remiantis viena jų sudaryti slaugos planą