Ar Lietuva turi moralinį ir dvasinį partnerio paveikslą?

Moralė ir dvasingumas tai yra vienas iš svarbiausių sudedamųjų dalių formuojant partnerystę tarp dviejų žmonių.  Dviejų žmonių geri santykiai negali  būti tik laimingas atsitiktinumas. Norint, kad du netobuli asmenys sukurtų tobulus santykius jie abu turi stengtis dėl geros partnerystės. Partnerystė tai yra santykiai į kuriuos yra investuojamos didelės pastangos, laikas, ir tai tęsiasi visą gyvenimą „ Įsimylėti yra paprasta, bet likti įsimylėjusiems – visiškai kitas dalykas. Ilgalaikiai santykiai sunkūs. Juose yra labai daug kliūčių, kurias reikia įveikti. Apie stiprius santykius byloja žinojimas, kad iššūkiai neišvengiami, o taip pat planai, kaip su tuo susitvarkyti“ – Michele Weiner – Davis.

Šiais laikais partnerystė yra apibrėžiama šiek tiek kitaip. Dvasiniai pojūčiai, moralė, turi būti svarbiausi kriterijai kuriais remiantis du žmonės susieja savo gyvenimus. Šiais laikais viskas yra konkretizuota sudėta į tam tikrus rėmus.  Pagrindinis dėmesys yra skiriamas sąvokoms, kurios apibrėžtų santuoką, nors turėtų būti atkreipiamas dėmesys į svarbesnius dalykus. Lietuvoje santuoka yra suprantama kaip civilinis kontaktas, kuris yra reglamentuojamas įstatymų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne santuoka apibūdinama kaip savanoriška vyro ir moters sąjunga, kuria sukuriama šeima. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas skelbia, kad:

1. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.