Humanitariniai mokslai / Literatūra

Reformacija. Martynas Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga - ,,Katekizmas“. Jos visuomeninė ir literatūrinė reikšmė

0 atsiliepimų
Autorius:

Raštai lietuvių kalba turėjo atsirasti XIV a. pab., priėmus krikščionybę, bet dėl LDK vyravusios daugiakalbystės mintis pradėti leisti lietuviškas knygas greičiausiai kilo tik XVI a. Vilniuje gyvenusiems lietuvių humanistams reformatams, kurie buvo studijavę Vakarų Europos (taip pat reformacijos apimtos Vokietijos) universitetuose. Taigi reformatų idėja - kad apeigos bažnyčiose būtų atliekamos ne lotynų, o gimtąja kalba - rado atgarsį ir Lietuvoje. Deja, Lenkijos karalius bei LDK valdovas palaikė katalikybę ir to meto katalikiškoje Lietuvoje situacija rašytinei gimtajai kalbai nebuvo palanki: išsilavinusių žmonių rašto kalba buvo lotynų, tarpusavio susikalbėjimo – lenkų. Todėl šviesuoliai, pasišovę parašyti pirmąsias lietuviškas knygas, traukėsi į protestantišką kraštą – Mažąją Lietuvą, t. y. Prūsijos kunigaikštystę. todėl reformatai buvo priversti iš Lietuvos trauktis į Prūsiją, kur viešpatavo ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis. Jis siekė per reformatų skleidžiamą protestantų tikėjimą įsitvirtinti ne tik Prūsijoje, bet ir Lietuvoje. Savo tikslui įgyvendinti ėmėsi švietimo reformos ir mėgino panaudoti spausdintą žodį.

Švietimo reforma:

1. Karaliaučiuje įsteigė aukštesniąją mokyklą (kolegiją), kuri po dvejų metų virto universitetu.

2. Į Karaliaučių stengėsi pritraukti kuo daugiau išsilavinusių žmonių, aprūpindavo juos darbu ir pan. Tarp įsteigto universiteto profesorių buvo ir žymių žmonių iš Lietuvos - Abraomas Kulvietis ir Stanislavas Rapolionis. Kunigaikščio pakviestas į Prūsiją atvyksta ir Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas.

3. Būsimo universiteto svarbiausia užduotis - ruošti dvasininkus reformatus, kurie mokėtų vietinę kalbą.

4. Anksčiau studijos buvo tik feodalų vaikų privilegija, o Albrechtas, įsteigęs stipendijas, kvietė mokytis ir gabesnius miestiečių bei valstiečių vaikus, ir ne tik iš Prūsijos, bet ir iš Lietuvos. Taigi čia mokytis buvo palankios sąlygos ne tik vokiečiams, bet ir lietuviams.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
žodžiai (-ų)
Lygis:
Mokykla
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Martynas Mažvydas ir pirmoji lietuviška knyga
Prezentacija Martynas Mažvydas ir pirmoji lietuviška knyga

23 skaidrės [...]

Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais
Rašinys Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Kiekvienas literatūros kūrinys, kaip ir jo autorius yra unikalus. Juk visi rašytojai turi savo stilių [...]

Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
Rašinys Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.

Jau nuo Antikos laikų rašytojai buvo laikomi moraliniais tautos autoritetais. Jie tarsi vedliai rodė [...]

Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais
Rašinys Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Prancūzų rašytojas Andrė Morua teigė, jog „Moralinės vertybės – ne beprasmiški moralistų išvedžiojimai. Jos todėl [...]

Pirmoji LDK spausdinta lietuviška knyga ir jos autorius Mikalojus Daukša
Referatas Pirmoji LDK spausdinta lietuviška knyga ir jos autorius Mikalojus Daukša

Žemaičių vyskupijos kanauninkas, lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjas, žymiausias lietuviškosios kontrreformacijos rašytojas. Nėra žinių apie išsimokslinimą [...]

Lietuvių literatūra - tautos praeities liudytoja (M. Mažvydas, B.Sruoga, S.Nėris)
Rašinys Lietuvių literatūra - tautos praeities liudytoja (M. Mažvydas, B.Sruoga, S.Nėris)

Lietuvių tauta nuo pat pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 metais vienuolio Brunono metraščiuose patyrė labai [...]

Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais.
Rašinys Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms? Pagrįskite savo nuomonę konkrečiais pavyzdžiais."

Laikas nestovi vietoje, o kalba irgi nepaliaujamai kinta, nors tai mes dažniausiai nelabai įsisąmoniname. Kalbos [...]

Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje
Rašinys Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje

Jau Apšvietos - „proto amžiaus“ - laikotarpio filosofai iškėlė prigimtinės žmonių laisvės ir lygybės idėją [...]

Lietuvių literatūros vaidmuo visuomenės kelyje į Nepriklausomybę
Rašinys Lietuvių literatūros vaidmuo visuomenės kelyje į Nepriklausomybę

„Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę [...]

Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje (Jonas Biliūnas ir Jurgis Savickis)
Rašinys Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje (Jonas Biliūnas ir Jurgis Savickis)

Jau nuo senų laikų, prisimenant literatūros ištakas – Antikos kūrinius ar Bibliją, žmones skirianti riba [...]

Individo ir visuomenės santykis lietuvių literatūroje (Kristijonas Donelaitis, Henrikas Radauskas, Antanas Škėma)
Rašinys Individo ir visuomenės santykis lietuvių literatūroje (Kristijonas Donelaitis, Henrikas Radauskas, Antanas Škėma)

„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ individą apibūdina kaip atskirą žmogų, asmenį. Su kitais žmonėmis jį sieja [...]

„Aušros“ laikas ir reikšmė lietuvių kultūroje: idėjos, autoriai, tekstai; įvairiakalbė aušrininkų kūryba; literatūrinės polemikos (J. Mačys ir J. Zauerveinas)
Konspektas „Aušros“ laikas ir reikšmė lietuvių kultūroje: idėjos, autoriai, tekstai; įvairiakalbė aušrininkų kūryba; literatūrinės polemikos (J. Mačys ir J. Zauerveinas)

Skirtinguose kraštuose gyvenę Lietuvos inteligentai XIX a. 9 deš. ėmė rūpintis „Aušros“ leidiniu. Rusijos imperijoje [...]

Namų reikšmė lietuvių literatūroje
Rašinys Namų reikšmė lietuvių literatūroje

Lietuviai nuo senų laikų žinomi kaip žemdirbių tauta. Jiems buvo svarbi gimtoji žemė ir namai.