Taikomieji mokslai / Žemės ūkis

Dirvožemio ir grunto fizinės ir hidrologinės savybės

0 atsiliepimų
Autorius:

Hidrologija (mokslas apie vandenį) tiria gamtinį vandenį, reiškinius ir procesus, vykstančius jame ir lemiančius vandens pasiskirstymą Žemės paviršiuje, dirvožemyje bei gruntuose bei šių reiškinių ir procesų vystymosi dėsningumus. Kaip ir daugelis mokslų apie žemę, hidrologija tiria jos ir hidrosferos fizines savybes. Jos objektai: vandenynai, jūros, upės, ežerai, vandens talpyklos, pelkės, sniegas, ledynai, dirvožemio ir požeminis vanduo.

Žinios apie požeminį vandenį hidrologijoje nagrinėjamos tik iš paviršinio ir požeminio vandens sąveikos analizės pozicijų – infiltracijos į dirvožemį, vandens judėjimo ir balanso (druskų) bei režimo formavimosi aeracijos zonoje, požeminio vandens nutekėjimo į hidrografinį tinklą ir pan. Pagrindines požeminio (giluminio) vandens formavimosi ir rėžimo problemas, jo paieškų ir eksploatacijos metodus nagrinėja hidrogeologija.

Žemėje vyksta nuolatinė vandens apytaka (yra didysis ir mažasis apytakos ratai), kurios dėka dalis vandens patenka į žemynus, didesnei daliai liekant vandenyne. Vanduo atlieka svarbų vaidmenį, keičiant mūsų planetos paviršių, tirpdydamas ar mechaniškai ardydamas uolienas, išnešdamas išplautas daleles į Pasaulinį vandenyną. Tai paviršinis (lietaus) vanduo ar vanduo, susidaręs ištirpus sniegui.

Vandens apstu ir Žemės plutoje. Daug jo yra dirvožemio sluoksnyje, dengiančiame didesnę sausumos dalį. Šis vanduo ypač reikalingas dirvodaros procesams, derlingumui ir kt. Vanduo viršutiniame Žemės plutos sluoksnio dalyje mūsų planetoje slūgso kelių šimtų metrų storymėje, sudarytoje iš birių kvartero uolienų. Šiame periode, kurio trukmė per 1,6 mln. metų yra buvę 3-6 apledėjimai, kuriuos skyrė tarpledynmečiai. Pastarųjų nuosėdose, sudarytose iš smėlio, žvyro ir kitų birių uolienų, yra gero, kokybiško vandens horizontai, naudojami buityje ir maisto pramonėje. Gilesniuose sluoksniuose, susiformavusiuose prieš kelis ar kelis šimtus milijonų metų irgi yra vandens tarpsluoksniai – gėlo, mineralizuoto, mineralinio ar sūraus, priklausomai nuo uolienų, pro kurias jis teka ar tirpina. Šis vanduo irgi įvairiu mastu gali būti panaudojamas.

                      Pagal bendras vandens atsargas požeminis vanduo yra antroje vietoje po Pasaulinio vandenyno atsargų. Šis vanduo, be nuolatinio jo buvimo nuo uolienų susidarymo laiko (yra uolienų sudėtyje), gali prasiskverbti į gilius Žemės plutos sluoksnius ir plyšiais, kurių apstu dėl endogeninių-vidinių žemės gelmių jėgų vykstančių judesių. Dideliuose (kelių šimtų ar net kilometrų) gyliuose, vanduo dėl milžiniško slėgio būna skystas net ir temperatūroje, viršijančioje 400o C. Apatinė skysto vandens riba yra 13-14 km gylyje. Giliau gali būti jo garų arba vanduo yra kietų uolienų ir magmos sudėtyje. Šio vandens kiekiai Žemės rutulyje yra didžiausi. Magmai kylant link Žemės paviršiaus, šis vanduo garų pavidalu ar jungdamasis su kitais lakiais komponentais, kyla aukštyn, formuoja prisotintus tirpalus ir hidratinius mineralus ar patenka į Pasaulinį vandenyną, atmosferą ir sausumon. Ištirpusios cheminės medžiagos vandenys tirpaluose žemės gelmėse (plutoje) gali migruoti dideliais atstumais, neretai sudarydamas  nuosėdas, ilgainiui virstančias cheminės kilmės naudingomis iškasenomis.

                      Atmosferos vanduo saugo Žemę nuo per didelio atvėsimo Saulės spinduliavimo prietakos sumažėjimo laikotarpiu, jis drėkina žemyną, o tuo pačiu ir švelnina klimatą. Žmonija vandenį plačiai naudoja buičiai, maistui, sveikatai, pramonei, žemės ūkiui.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
4994 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. Dirvožemio drėgmė, tankis ir tipas5
  • 2. Dirvožemio ir grunto fizinės savybės7
  • 3. Hidrologinės savybės. Dirvožemio konstantos8
  • 4. Vandens sunkimasis į gruntą13
  • 5. Požeminio vandens slūgsojimas13
  • 6. Dirvožemio drėgmė16
  • 7. Gruntinio vandens režimas bei jo sąveika su paviršiumi16
  • APIBENDRINIMAS18
  • LITERATŪRA19

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Dirvožemio fizikinės savybės
Prezentacija Dirvožemio fizikinės savybės

Dirvožemis ir jo samprata Dirvožemio reikšmė Dirvožemio fizikinės savybės [...]

Azotinės trąšos, jų fizinės ir cheminės savybės
Referatas Azotinės trąšos, jų fizinės ir cheminės savybės

Agrochemija – tai mokslas, tiriantis cheminių junginių ir biocheminių procesų vykstančių dirvožemyje ir augaluose, paveikimo [...]

Dirvožemio fizikinės savybės
Referatas Dirvožemio fizikinės savybės

Dirvožemiai yra ypatingi ir svarbūs. Jie yra pagrindinė žmonių gyvenimo ir gerovės palaikymo sistema. Juose [...]

Fizika 2 fermagnetiko histerizės kilpos tyrimas
Laboratorinis darbas Fizika 2 fermagnetiko histerizės kilpos tyrimas

: Gauti oscilografo ekrane toroido formos feromagnetiko histerizės kilpą ir apskaičiuoti permagnetinimo nuostolius. [...]

Apdailos operacijų įtaka kilpinių audinių savybėms
Kursinis darbas Apdailos operacijų įtaka kilpinių audinių savybėms

Kilpiniai audiniai yra vieni iš populiariausių, naudojamų vonios ir saunos gaminiams bei kūdikių darbužių asortimentui.

Kampinė moduliacija ir jos savybės
Referatas Kampinė moduliacija ir jos savybės

Įvadas Signalai – tai kokio nors objekto fizinio būvio kitimo procesas, skirtas pranešimų siuntimui, registracijai ir [...]

Grandinės dažninių savybių analizė
Laboratorinis darbas Grandinės dažninių savybių analizė

Apskaičiuoti ir nubraižyti duotos grandinės dažnines amplitudės ir fazės charakteristikas. Nustatyti grandinės pralaidumo juostą Duota: R [...]

Hibridinės mašinos ir jų savybės
Prezentacija Hibridinės mašinos ir jų savybės

Hibridinis elektrinis automobilis - automobilis, naudojantis vidaus degimo variklį ir integruotą pakartotinai įkraunamą energijos saugojimo sistemą (elektros variklį). [...]

Šaltalankių veislės, savybės, požymiai
Referatas Šaltalankių veislės, savybės, požymiai

Sodininkystė kaip ir kitos žemės ūkio šakos yra be galo svarbi. Iš šio ūkio sektoriaus [...]

Aldehidai. Jų cheminės bei fizikinės savybės bei sintezės būdai
Referatas Aldehidai. Jų cheminės bei fizikinės savybės bei sintezės būdai

 Organiniai junginiai, turintys >C=O grupę, vadinami karboniliniais junginiais. Priklausomai nuo to, kokie du pakaitai [...]

Rečiau auginamų daržo augalų rūšys bei jų savybės
Referatas Rečiau auginamų daržo augalų rūšys bei jų savybės

Daržininkystė labai svarbi mūsų visų gyvenime. Ši žemės ūkio šaka labai svarbi kaip ir augalininkystė [...]

Metalai. Jų savybės ir panaudojimas
Prezentacija Metalai. Jų savybės ir panaudojimas

Auksas yra ryškiai geltonas taurusis metalas, dėl priemaišų gali būti įvairių atspalvių (lydiniuose – nuo [...]

 Stiprintuvai, jų savybės ir charakteristikos
Referatas Stiprintuvai, jų savybės ir charakteristikos

Temos aktualumas:  Stiprintuvu vadinamas įtaisas, padidinantis elektrinio signalo galią, bet nepakeičiantis jo formos. Galia padidina [...]

Aldehidai: nomenklatūra, fizikinės ir cheminės savybės
Prezentacija Aldehidai: nomenklatūra, fizikinės ir cheminės savybės

Prezentacijoje yra nomenklatūra, izomerija, fizikinės ir cheminės savybės, naudojimas. Trumpai sukonspektuota ir pateikti tik svarbiausi [...]

Natūralios kilmės ir sintetinių alyvų tipai, klasifikacija, chemeotologinės savybės
Referatas Natūralios kilmės ir sintetinių alyvų tipai, klasifikacija, chemeotologinės savybės

Alyva - bet kokia medžiaga, dažniausiai skysta, kuri naudojama mažinti dviejų besitrinančių paviršių trintį, gerinti sukibimą [...]