Gėrio ir grožio samprata filosofijoje

7 psl. / 1592 žod.

Ištrauka

Antikos filosofijoje, grožio samprata jungė, viena vertus, skirtingus, kita vertus, savo taurumu artimus dalykus, todėl neturėtų stebinti, kad grožį pradėta sieti su gėriu bei žinojimu. Gėrio, grožio ir tiesos giminingumo samprata lėmė, kad antikos filosofai kilnius ir dorovingus poelgius vertino estetinėmis kategorijomis, o patį meną siejo su didaktika – doroviniu jaunimo auklėjimu. Taip estetika ir etika antikos mąstysenoje susijungė į kalokagatiją – gėrio ir grožio vienybę, ugdymo idealą, orientuotą į geriausių fizinių ir dvasinių savybių vienovės ugdymą. Galiausiai įsivyravo prielaida, kad gražus žmogus savaime bus ir geras, o nepatrauklios išvaizdos – piktas ir nedoras („Antikinė Grožio ir kūrybinės komunikacijos samprata antikos filosofijoje“ 2011 m. 289 p.). Vienas ryškiausiu to meto filosofu buvo Platonas (424 – 348 m. per. m. e.). Graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose. Buvo objektyviojo idealizmo pradininkas. Sokrato mokinys, rėmęsis taip pat pitagorininkų Permenido, Herakleito filosofija. Būdamas 40 metų Atėnuose įkūrė filosofijos mokyklą, vadinamąją Platono akademija. Grįžtant prie kalokagatijos, šią sampratą išplėtojo Platonas. Kasdienybėje regimas grožis Platono filosofijoje siejamas su žmogaus etine laikysena ir suvokiamas  kaip vidinis grožis. Taigi viena iš Platono grožio ideologijų, yra siejama su gražiomis mintimis, papročiais, dvasiniu minčių grožiu, vadinamu „nuostabiausios prigimties grožiu“, kuris yra amžinas, neatsiranda ir nenyksta. Platonas pripažino, kad esama du grožio tipai  – objektyvus (grožis savaime) ir subjektyvus (gražūs daiktai), ir teigė, kad daiktas yra gražus, kai atitinka savo paskirtį arba kai jį tiesiog malonu stebėti („Antikinė Grožio ir kūrybinės komunikacijos samprata antikos filosofijoje“ 2011 m. 291 p.).  


Turinys

  • Platono gėrio ideologija vaizduojama kaip pagrindas, iš kurio randasi visos kitos idėjos ir kuri visas jas viršija.
  • Augustinas plėtojo neoplatoniškają būties sampratą. Teigė, kad Dievas yra fizinės, moralinės ir intelektualios tvarkos pagrindas, absoliuti būtis ir aukščiausiasis gėris.
  • Platonas vadovavosi vadinama Didžiąja teorija. Didžioji teorija skelbė, kad grožis sutampa su dalių proporcijomis, arba tiksliau – proporcijomis ir jų išsidėstymas.
  • Tuo tarpu Aurelijus Augustinas meną vertino visai kitaip. Pasak jo, gražu ir tobula buvo viskas, kas sukurta Dievo bei iš meilės Dievui.

Reziumė

Autorius
gabrielaa
Tipas
Referatas
Dalykas
Filosofija
Kaina
€2.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 28, 2020
Publikuotas
2020 m.
Apimtis
7 psl.

Susiję darbai

Filosofijos fenomeno samprata

Filosofija Konspektas 2011 m. ganesas
Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik...

Laisvės samprata Edmund Burke filosofijoje

Filosofija Referatas 2015 m. korneee
Vienas, iš turbūt labiausiai žmonijai ramybės neduodančių, bet kartu ir vienas vengiamiausių klausimų yra: kas yra laisvė? Nesvarbu, kiek žinomų filosofų ir ne...

Grožio sampratos klasifikacijos

Filosofija Referatas vesta
Grožio esmės klausimas yra labai senas. Jokia kita iš daugybės nelengvai nagrinėjamų estetikos kategorijų nėra tokia nesuvokiama. Dar senovės graikai laužė galvas, kas...