Koronavirusas

9 psl. / 1902 žod.

Ištrauka

Yra daug teorijų apie tai, kas lemia istoriją – asmenybės, ekonomika, geografija, laimėti karai, demografija. Tačiau 2020 – ųjų metų pandemija perša dar vieną istorinio fatalizmo konceptą: žmonijos istoriją kuria ne asmenybės, netgi visai ne žmonės. Ją kuria mikroorganizmai. Dar prieš pusę amžiaus surinkta ir sudėliota epidemijų istorija, stebėtinai sutapo su svarbiais civilizacijų raidos etapais. Epidemijos yra natūralios žmogiškų kontaktų palydovės. Civilizacijų vystymuisi reikia bendravimo, tačiau bendraudami ne tik perduodame informaciją. Bendraudami pernešame ligas sukeliančius mikroorganizmus.

Visa tai vyksta nuo senovės. Romos imperijos plėtrai ne kartą trukdė ne barbariškų genčių pasipriešinimai, bet aniems laikams paslaptingos ligos, sargdinusios legionierius ir Romos piliečius. Didžiausios Romos laikų epidemijos, kaip spėjama, galėjo pražudyti iki trečdalio šalies gyventojų.

Liga, kuri lyg miško gaisras pralėkė Europą Viduramžiais – blogos higienos ir sanitarijos sąlygų, karų ir bado priežastis. Juodąją mirtį, o iš tikro bakteriją, moksliškai vadinamą Yersinia pestis, platino žiurkės, tačiau ją iš esmės atnešė tie, kurie buvo atsakingi už tarptautinę prekybą. Prekyba gal ir atnešė pelną, bet galiausiai pražudė gerą pusę Europos miestų gyventojų. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga. Taip pat, jie sugalvojo karantiną – keturiasdešimties dienų izoliaciją. Viduramžių metodas, regis, nepaseno iki šios dienos.

Naujaisiais laikais taip pat neapsieita be klastingų ligų. Pramonės revoliucija, Tautų pavasaris, Pasauliniai karai turėjo įtakos žmonių sanitarinėms ir higienos sąlygoms. Viena iš daugiausia gyvybių nusinešusių pandemijų – tai 1918–1919 metais pasaulyje siautėjusi ir dešimtis milijonų žmonių pražudžiusi ispaniškojo gripo pandemija. Nuo jos mirė daugiau žmonių nei jų žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą. Ispaniškojo gripo epidemija užsikrėtė maždaug trečdalis pasaulio gyventojų. Miestuose buvo išleisti įsakymai, reikalavę, kad gyventojai viešose vietose nešiotų respiratorius, tačiau virusas įveikė ir šį barjerą.

Ir štai, kad ir kaip yra išsivysčiusi žmonija, nors ir nevyksta didelių karų ar kitokių negandų - 2019 m. gruodžio 31 d. Kinijos valdžia apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį informavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO). 2020 m. sausio 30 d. PSO dėl COVID-19 ligos plitimo paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją.

2019 gruodžio mėn. 27 iš pirmųjų 41 ligoninėn paguldytų žmonių (66 proc.) buvo užsukę į turgų, esantį pačioje Uhano miesto širdyje. Tačiau, remiantis Uhano ligoninėje atliktu tyrimu, pats pirmasis COVID-19 susirgęs žmogus nebuvo šio turgaus lankytojas. Be to, molekulinis viruso SARS-CoV-2 genetinių sekų datavimas leidžia įvertinti, kad virusas atsirado anksčiau, 2019 m. lapkritį – ir tai kelia klausimus apie šios COVID-19 epidemijos ir laukinės gamtos ryšius. Kad ir kaip bebūtų, paslaptimis ir teorijomis apipintas klastingas virusas siaučia iki pat šių dienų ir niekas nežino, kada visa tai baigsis.


Reziumė

Autorius
rusnė23
Tipas
Referatas
Dalykas
Biologija
Kaina
€2.28
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 20, 2021
Publikuotas
2021 m.
Apimtis
9 psl.

Susiję darbai