ATP sintazė

Gyvojo pasaulio įvairovė stulbinanti – čia galima rasti visko: nuo pačių mažiausių bakterijų iki pačių didžiausių banginių, nuo sunkiai plika akimi pastebimų dumblių iki seniausių Žemėje augančių ąžuolų. Tačiau gyvos būtybės ne tokios sudėtingos, kaip gali pasirodyti žiūrint iš šalies. Jos visos yra panašios, sudarytos iš tų pačių elementų, organinių medžiagų, ląstelių, audinių, organų ir jų sistemų. Taip pat jos visos gyvena pagal konkrečias taisykles. Juk gyvais organizmais laikome tuos, kurie atlieka tam tikras funkcijas, išpildo tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia, visi gyvi organizmai auga ir vystosi, tai dažniausiai pasireiškia audinių, organų kitimu bei apimties didėjimu. Tai vyksta nuolat gaminantis, kintant ir specializuojantis molekulėms, ląstelėms bei kitoms biologinėms struktūroms. Dar vienas svarbus aspektas – tai medžiagų apykaitos vykdymas, dėl kurio gyvybė gali toliau sėkmingai gyvuoti. Vienos gyvybės formos pačios sau gaminasi maisto medžiagas, o kitos jas vartoja, perdirba, o galų gale, gauna energijos. Organizmas niekaip neapsieina be dauginimosi – tai universaliausia gyvybės savybė, gebėjimas išlaikyti rūšį, sukuriant į save panašius palikuonis. Išgyventi organizmas negalėtų ir be kintamumo – naujų, netipiškų požymių atsiradimo, priklausomų nuo vidinės ar išorinės aplinkos sąlygų. Net ir mažiausios gyvosios gamtos ląstelės yra dirglios, jos reaguoja į jas supančia aplinką, aplinkos kitimus. Tai kritiškai reikšminga savybė reikalinga organizmo egzistavimui. Taip pat, kaip ir judėjimas, kuris yra neatsiejamas nuo dirglumo, nes kiekvienas organizmas į dirgiklį reaguoja judesiais. Judėjimas gali būti suprantamas labai plačia prasme, nes judėti gali visas organizmas, atskiros ląstelės ar net organelės ląstelės viduje. Galų gale, senėjimas, kuomet ląstelės, audiniai, organai ir jų sistemos dėsningai kinta, o visa tai baigiasi organizmo biologine mirtimi, yra paskutinė gyvybės savybė. Tačiau, kad galėtų išlikti gyvi, tai yra, vykdyti visas aukščiau paminėtas funkcijas, įvairūs organizmai turi patenkinti esminį poreikį – visiems organizmams reikia energijos. Be energijos šaltinio gyvieji organizmai negalėtų nei augti, nei daugintis, nerodytų jokių gyvybės ženklų. Gali būti ir kelios rūšys energijų, pavyzdžiui, kinetinė ir potencinė. Kinetinė energija – tai judėjimo energija. Kinetinės energijos turi visi judantys objektai: mestas kamuolys, krentantis vanduo, susitraukiantis raumuo. Potencinė energija – tai sukauptoji energija: vanduo už užtvankos, akmuo kalno viršūnėje. Arba ATP, kitaip dar vadinamas ląstelių energetine valiuta. Apie jį ir norėčiau pakalbėti plačiau.